Pavasarinės atiduotuvės / Spring Giveaway

Tylu tylu... Pastaruoju metu laikas ryte surijamas, tad žiūriu, kad upėje jau dumbliai auga.
Naujais darbais pasigirti negaliu, tad skelbiu pavasarines atiduotuves.
Dalyvavimo sąlygos Mėlynių upės Facebook'e.

Su teatro diena

Kadangi pas mane rankdarbių fronte nelabai kas naujo, tai teatro dienos proga įrašas kaip ir priklauso - apie teatrą. Esu didelė teatro megėja. Tikriausiai geresnės pramogos ir negali būti :) Planavau parašyti tokią nemažą apžvalgą visų per pastaruosius metus matytų spektaklių, tačiau visgi apsiribosiu pastaraisiais kelių savaičių įspūdžiais. O matytų spektaklių įspūdžius karts nuo karto suarchyvuosiu :) Prieš skaitydami, noriu kad žinotumėte, jog čia tik mano nuomonė, kuri gali būti ir subjektyvi.

Paskutiniai mano matyti spektakliai nebuvo itin lengvo žanro.
Trečiadienį matytas spektaklis Luis del Val "Raiši žirgai nešuoliuoja" paliko tokį keistoką įspūdį.

Igno Jonyno režisuotas spektaklis pasižymi gan sunkoku siužetu. Galbūt šiek tiek neįprastas tokiam spektakliui aktorių Rolando Kazlo ir Giedriaus Savicko duetas parinktas tikrai taikliai. Abu aktoriai neretam asocijuojasi su komiškais vaidmenimis, tad išvysti visai kitokią vaidybą buvo labai malonu. Ir ką galiu pasakyti, vaidyba buvo įtaigi ir stipri. Šiek tiek kliuvo nemenkas brutalumas ir gąsdinantys pakankamai garsūs šūviai, bet nieko, ištvėrem. Iš šio spektaklio labai smagus neišeisi, tačiau to ir nereikia :)
Reziumuojant galiu pasakyti, kad na, tai nebuvo iš tų spektaklių apie kuriuos persiskaitai visus aprašus, komentarus ir pan., tokio gilaus poveikio nebuvo, na bet iš esmės patiko, rašyčiau kokius 8 :)
Ar rekomenduočiau pažiūrėti? Jei mėgstate rimtą teatrą, taip.
Jaunimo teatras.

Praeitam savaitgaliui buvo pasirinktas David Lindsay-Abaire "Triušio landa"  (rež. Vilius Malinauskas)

Šį spektaklį pamatyti norėjau jau labai seniai, tačiau VMT nepasižymi labai didelia sale ir padoresni bilietai būną gan greitai išperkami, tai kažkaip vis neprisiruošdavau. Net filmas spėjo pasirodyti, bet jei galiu rinktis tarp filmo ir spektaklio, renkuosi pastarąjį, nesu yaptingai didelė kinomanė išties. Tai va, pagaliau pavyko pažiūrėti. Spektaklis patiko. Plėtojama tema visiškai nesmagi, tačiau vietomis buvo ir komiškumo (tokio tragikomiškumo gal labiau sakyčiau). Iš esmės, didžioji dalis spektaklio buvo dialogiai, tas man patinka. Scenografija minimali, tačiau čia ir nereikia pompastikos. Vaidyba irgi patiko, bet visgi tebūnie 9.
Vilniaus mažasis teatras

Na ir iš pastarųjų trijų spektaklių favoritu renku Martin McDonagh "Pagalvinį" (rež. Jonas Vaitkus)

Gan žiauroka ir skaudi tema. Gal net galėčiau priskirti grotesko savoką. Ne vaidyboje, ne pastatyme, bet pačioje istorijoje grotesko buvo nemažai. Bet apie turinį stengiuosi nepasakoti, kaip ir pati stengiuosi ko minimaliau skaityti prieš eidama į spektaklį - kitaip neliktų tų netikėtumų, nežinomųjų, spėlionių ir kitų žavių dalykų. Tikrai labai rekomenduoju nueiti ir pažiūrėti patiems, labai labai. 10 :)
Jaunimo teatras

Bizabrazija

Kažkoks netvarkos pojūtis apėmė pastaruoju metu. Tad šis įrašas jaučiu bus nei šioks nei toks.
Šiek tiek apie bizabraziją. Tikiuosi šis žodis, apibūdinantis netvarką nėra nežinomas. Nemėgstu svetimybių, bet netvarka yra netvarka, bardakas yra bardakas, o bizabrazija yra bizabrazija ir joks kitas žodis šiuo atveju netinka.

• Pirmiausiai gal derėtų pastebėti, kad tvarkingas žmogus nesu. Kaupiu daiktus ("o gal prireiks" arba dar dažnesnis "čia galima kur nors panaudot"), o gal jie patys kaupiasi... Na bet esmė ta, kad jų nemažai. Vietos nedaug, tad nori nenori gaunasi netvarka. Jei dirbu, apsikraunu lygi ausų. Nebaigus darbo pradedu kitą ir taip toliau. Paskui susitvarkau... Tvarkingai. 

Bet čia dar ne bizabrazija.

• Antriausia, derėtų pastebėti, kad viską rušiuoju, sisteminu. Bet turiu tokią ydą, pasidarau vienaip, nebepatinka, perdarinėju, perdarinėju ir taip iki begalybės... Daiktai keliauja iš vienos vietos į kitą ir NIEKADA dar nebūna visiškai gerai "taip kaip turėtų būti". Arba žiūriu per daug kritiškai arba trūksta šiokių tokių gebėjimų.

Bet bizabrazija prasideda kai nebežinai kaip tvarkytis!!!

• Trečiausia, tvarkos prireikia ir virtualioje erdvėje. Gyvenu amžiname planavime "o kada nors viskas bus va taip". Kuriu vizijas ir misijas, o produktyvumo lygis žemas. Atėjus tam tikriems laikotarpiams (nuo ko priklauso jų atėjimas neišsiaiškinu), dirbu. Darau darau, susitvarkau nuotraukas, virtualias galerijas, aprašus ir t.t. Bet po kiek laiko ir vėl būna NEGERAI!!!

Ir kartais jau būna taip, kad net nebegaliu žiūrėti, nebepatinka nei nuotraukos, nei visa kitą. Tada jau ir būna bizabrazija, apimanti ir tai, ką matau ir tai, ką mąstau.

Gal kas turi kokių idėjų kaip kovoti su šiuo dalyku?
Ką tvarkyti, kaip tvarkyti?
Kas blogai, kas nelabai?
Kaip pagaliau pabaigti tų virtualių namų remontą?

O gal tiesiog reikia laukti pavasario ir viskas susidėlios į savo vietas?

Ir keletas sekmadieninių vaizdų. Et, gaila, kad savaitė prognozuojama visai fui.

Stylish blogger award

Prieš savaitę gavau laišką nuo Anukos iš marginėjimų. Pastebėjau, kad pastaruoju metu tarp bloger'ių plinta smagus virusas, vadinamas "Stylish blogger award". Smagu, kad tokie dalykai, nors ir tam tikra žaidimo forma, yra, nes alsuoja savitu draugiškumu, noru pasidalinti tai, kas "patinka man, gal patiks ir tau". Gaila, kad nespėjau sudalyvauti blogų reklamos savaitėje, vat kažkaip vis neprisėdau parašyti įrašo. Vis dar neprisijaukinu rašymo taip kaip norėčiau, tad ir įrašų nėra tiek kiek norėtųsi, ir turinys nesusidėsto visiškai toks, kokio norėtųsi, bet visi augame, tobulėjame, vystomės (vis prisimenu savo mėgiamą Rudnosiuką).
Na bet grįžtant prie Anukos laiško dera pasakyti, kad buvau labai maloniai nustebinta iš jos gavusi šį apdovanojimą. Nežinau kiek čia to stiliaus pas mane, nemanau kad daug, bet smagu tiesiog tai, kad kažkas pamato mane, nepamiršta, paskaito ar bent paveiksliukus peržiūri :)
Na kadangi tai nebūtų bereikšmis "apsidovanojimas", būtinos kelios sąlygos:
- Gavęs apdovanojimą išduoda, iš ko jį gavo (dar kartą ačiū Anukai)
- Parašo 7 dalykus apie save
Va čia tikriausiai sunkiausia dalis, nes nemoku pasakoti apie save. Net nežinau kas gali būti idomu skaitytojams. Na bet nepabandžius nesužinosiu :)
Taigi Nr.1 Esu visiška naktinėtoja. Galiu eiti miegoti švintant ir keltis temstant (atvirkščiai deja niekada neišeina). Didžiausias darbingumas prasideda po vidurnakčio, o pirmos paskaitos dažnai budavo protiškai prasnaudžiamos.
Nr.2 Be galo myliu gyvūnus. Visokius. Jei leistų galimybės, tai tikriausiai mini zoologijos sodą užsiveisčiau :)) Dabar galiu tik pas mama atsidžiaugti lojančiu, murkiančiu ir plaukiojančiais.
Nr. 3 Bijau spalvų. Labai sunkiai su jomis susidraugauju. Kažkada išvis buvo labai juodas laikotarpis. Dabar bent vėl pamilau vaikystės megiamiausią mėlyną :)
Nr. 4 Labai nemėgstu atsainumo "ai bus gerai kaip yra". Pykstu ant tokių žmonių. Ir išvis labai greitai susinervuoju dėl daug ko, - tai negerai.
Nr. 5 Esu nepataisoma daiktų kaupikė. Jei savęs nekontroliuočiau, tai tikriausiai namai kaip sandėlis atrodyt
Nr. 6  Nemoku auginti gėlių. Sugebu pribaigti gėlę per mažiau nei savaitę. O gal tiesiog negeros gėlės namuose atsiranda? Susirašiusi sąrašą gėlių iš serijos "laistyti negausiai, žiemą - šykščiai" surizikavau nusipirkti vieną, vis dar auga, nemiršta, patinka.
Nr. 7 Dažnai jaudinuosi dėl nereikšmingų smulkmenų, graužiu save it kirminas dėl nesvarbių dalykų, norisi pakeisti pasaulį, norisi...
Gal tai ir nėra svarbiausi dalykai atspindintys mane, jei kas nepaminėtas neleis užmigti, skirsiu atskirą įrašą :)

- Išrenka tuos, kam perduos titulą
Na kadangi virusiukas jau seniai išplitęs, tai labai nemažai blog'ų jau puikuojasi šiuo titulu. Na bet lekiu ieškoti dar nepaminėtų, neišgirtų ir neišliaupsintų....
Tad apdovanojimą perleidžių šiems blogams ir jų savininkams:
http://daiktuistorijos.blogspot.com/
http://kitokie-amatai.blogspot.com/
http://mikoskioskas.blogspot.com/
http://agnenananai.wordpress.com/
http://www.patriflora.eu/
http://tulipsknygos.wordpress.com/
http://aliaiblog.blogspot.com/
http://instudija.blogspot.com/
http://mesnamie.blogspot.com/
http://rasoss.blogspot.com/
Visi nemažas sąrašiukas sakau gavosi :)
Kažkodėl atrodo, kad kai kurie jau gavę apdovanojimą, tačiau kadangi įrašo apie tai nepastebėjau, tai manau pakartojimas nebus didelė nuodėmė :)

- Jiems praneša gerą žinią.
Na ir belieka išsiųsti pašto karvelius :)

Šiam kartui tiek, jaukaus vakaro visiems...

Vėluojantys sveikinimai

Pas mane dienoraštyje visiškas štilis... Mintyse ruošiau kaupiau Kalėdinį sveikinimą, bet ant galvos užvirtę darbai ir po jų sekantis poilsio poreikis atitolino mane nuo virtualios erdvės. Bet pagaliau baigėsi paskutinis mokslo semestras (liko tik egzaminų formalumai), iš tikro net nežinau ar džiugu ar liūdna, bet tiesa ta, kad jaučiasi šioks toks palengvėjimas. Galvoje šviečiasi įvairių planų perspektyvos, tikintis daugiau laisvo laiko, tik deja kažin kaip čia bus...
Mano rankdarbių fronte nelabai kas naujo. Kalėdinis laikotarpis užpildomas dovanų darymų, darymų... O fotografavimui laiko ir nebėra...

Na ir kadangi dar Trys Karaliai neatėjo, tai gal nebūsiu labai nuodėminga siųsdama vėluojančius sveikinimus.

Ilgų beletristikų nerašysių, manau kiekvienam žmogui turi atitekti individualūs palinkėjimai. Viliuosi, kad kiekvienas žino ko nori, ko tikisi iš ateinančių metų ir turi ryžto ir užsispirimo tam įgyvendinti :)
Gerų Jums metų, mielieji...

Modelis ne nuosavas, pasiskolintas. Bet labai jau noriai pozavo parodoje :)

Baigėsi konkursėlis

Na va, visai nebeliko lapkričio. Brrr brrr, netgi visai jau nebekvepia rudeniu (užtat po truputį kvepia Kalėdomis...mmm). Gerai jei pavyksta įpulti į naujesnį troleibusą ir neišsitiesti ant ledo skubant į jį. Bet aš šiandien ne apie tai.
Besibaigiant rudeniui, baigėsi ir skelbtas mini konkursėlis. Kaip ir žadėjau, burtai jau ištraukti ir dviejų mergaičių vardai jau guli ant mano stalo. Bet apie viską iš eilės :)
Labai džiugu, kad sulaukiau nemažai norinčių priglausti šiuos "rudeniukus". Pati tikriausiai ne ką mažiau laukiau traukimo dienos ir kas keisčiausia, kad vos nepamiršau... Bet pasąmonė krimstelėjo sąmonei ir viskas susistatė į savas vietas :) Taigi, pas ką apsigyvens nauji gyventojai...?
Paruošiau šiokį tokį trumpą burimo reportažiuką. Viskas vyko taip:
Pirmiausia visus vardelius atidžiai surašiau ant popieriukų ir saugiau sutalpinau į maišiukus, pavadintais ne taip ir kūrybingai - ponas Nr.1 ir ponas Nr.2. Pirmieji auskariukai sulaukė didesnio populiarumo, norinčių buvo 48, antrųjų - 37. Na bet kaip sakoma, ne kiekybėje esmė...  :)

Supakavus maišiukai buvo trumpam palikti ramybėje - kad visa magija ir užkeikimai suveiktų, o aš tuo pačiu ir pavakarius užkrimsčiau :)

  

Vardų traukimą patikėjau nešališkam žmogui, burimas "užnotaruotas" :)))

Na ir tadam tadam... Namučiai rasti :) Pirmieji auskariukai keliauja Ernaldai Kurklytei.

Antrieji Temėjai Temėjaai. Sveikinu laimėtojas, laukite pašto karvelių :)

 

Tai tiek, gero Jums vakaro mielieji, skanių garuojančių arbatų ir jaukių žiemiškų subtilybių ;)

Konkursėlis

Na va, ruduo jau bėga į pabaigą. Man besidžiaugiant kad taip ilgai galima džiaugtis "rugsėjiniu" rudeniu, atslinko visos darganos ir vėjai niekadėjai. O kartu ir daug tamsos... Miesto tamsą aš mėgstu, tipeni sau ramiai gatvele, o ir pro troleibuso langą vaizdas gražesnis sutemus. Bet kad ir kiek būtų pliusų, horizontalusis minusas taip pat yra, netgi labai nemažas. Baigėsi fotografavimo dienos. Krūvos darbų guli juodai baltų ornamentų dėžutėje saugiai uždaryti ir nekiša nosies į virtualią erdvę. Negaliu prisiversti fotografuoti prie dirbtinio apšvietimo, nemoku ir nors tu ką. Teks mokytis...
Tad šis įrašas bus skirtas ne naujiems darbams, o keletui senųjų. Skelbiu rudeniškos porelės šeimininkų paiešką.

Tad skelbiamas mini konkursėlis. 
Norintiems priglausti kuriuos nors "rudeniukus", tereikia apsilankyti facebook puslapyje ir prie norimų auskarų (galima ir prie abiejų) palikti komentarą, kad norite laimėti ir paspausti "dalintis". Paskutiniąją rudens dieną, lapkričio 30, ištrauksiu burtus ir dviems žmogeliukams išsiųsiu dovanėles :) Tai tiek.
Tikiuosi rudeninė saulė dar galutinai nepasislėpė...