Žolynas / Grassland

  Vasaros žolynai vakarėjant turi šiokios tokios magijos. Tylūs, ramūs gaudo pavienius pro medžius besiskverbiančius saulės spindulius. Ir pasidaro visai gera...

Apibirėję pienių pūkai, saugantys likusį švelnumą... Ar kadais nepūsdavote pienių pūkų? Paskui netyčia patekus ant veido, tekdavo spjaudytis, tfu tfu... Dar iš mokyklos atsimenų tokį matematikos uždavinį "Kas sunkesnis - kilogramas pūkų ar kilogramas akmenų?" Pamąstymui...

Dobilus valgo karvutės... Gėda prisipažinti, bet nežinau ar tikrai valgo, karves mačiau ir matau tik iš tolo, gal iš kokios pasakos atklydęs šis pasakymas. Dobilėlių gyvenvietė "kažkur už Verkių", bet manau vis dar miestiečiai, nenuskabyti... 

Baigę vaikų darželį turėjome išleistuves. Šokome dainavome, valgėm tortą su limonadu ir vaidinom...vabalus. "Mes linksmuoliai vabaliukai vabalai, pasivaikščioti išėjom tabalai..." Tikriausiai daug kam teko dainuoti šią dainą, na bent jau gimusiems ir augusiems mano apylinkėse. Per išleistuves užsivėlinau savojo vabalo rinkimuose ir teko rinktis tarp žiogo ir voro. Pasirinkau pastarąjį. Nežinau kodėl, nes kadais voro bijojau. Ypač to, už ilgakojį dvigubai mažesnio, bet keturgubai baisesnio, storokojo. Užaugau, nebebijau...

Ir pabaigai lengvo trapumo be istorijos... Gal kas turite kokią idėją?

Bizabrazija

Kažkoks netvarkos pojūtis apėmė pastaruoju metu. Tad šis įrašas jaučiu bus nei šioks nei toks.
Šiek tiek apie bizabraziją. Tikiuosi šis žodis, apibūdinantis netvarką nėra nežinomas. Nemėgstu svetimybių, bet netvarka yra netvarka, bardakas yra bardakas, o bizabrazija yra bizabrazija ir joks kitas žodis šiuo atveju netinka.

• Pirmiausiai gal derėtų pastebėti, kad tvarkingas žmogus nesu. Kaupiu daiktus ("o gal prireiks" arba dar dažnesnis "čia galima kur nors panaudot"), o gal jie patys kaupiasi... Na bet esmė ta, kad jų nemažai. Vietos nedaug, tad nori nenori gaunasi netvarka. Jei dirbu, apsikraunu lygi ausų. Nebaigus darbo pradedu kitą ir taip toliau. Paskui susitvarkau... Tvarkingai. 

Bet čia dar ne bizabrazija.

• Antriausia, derėtų pastebėti, kad viską rušiuoju, sisteminu. Bet turiu tokią ydą, pasidarau vienaip, nebepatinka, perdarinėju, perdarinėju ir taip iki begalybės... Daiktai keliauja iš vienos vietos į kitą ir NIEKADA dar nebūna visiškai gerai "taip kaip turėtų būti". Arba žiūriu per daug kritiškai arba trūksta šiokių tokių gebėjimų.

Bet bizabrazija prasideda kai nebežinai kaip tvarkytis!!!

• Trečiausia, tvarkos prireikia ir virtualioje erdvėje. Gyvenu amžiname planavime "o kada nors viskas bus va taip". Kuriu vizijas ir misijas, o produktyvumo lygis žemas. Atėjus tam tikriems laikotarpiams (nuo ko priklauso jų atėjimas neišsiaiškinu), dirbu. Darau darau, susitvarkau nuotraukas, virtualias galerijas, aprašus ir t.t. Bet po kiek laiko ir vėl būna NEGERAI!!!

Ir kartais jau būna taip, kad net nebegaliu žiūrėti, nebepatinka nei nuotraukos, nei visa kitą. Tada jau ir būna bizabrazija, apimanti ir tai, ką matau ir tai, ką mąstau.

Gal kas turi kokių idėjų kaip kovoti su šiuo dalyku?
Ką tvarkyti, kaip tvarkyti?
Kas blogai, kas nelabai?
Kaip pagaliau pabaigti tų virtualių namų remontą?

O gal tiesiog reikia laukti pavasario ir viskas susidėlios į savo vietas?

Ir keletas sekmadieninių vaizdų. Et, gaila, kad savaitė prognozuojama visai fui.

Apie jūrą

Niekada nebuvau didelė vasaros mėgėja, visada labiau mėgau rudenį... Ypač rugsėjį ir visus nukritusius lapus bei telkšančias balas. Bet apie rudenį kitą kartą. Šį įrašą skirsiu jūrai, kurią labai mėgstu (kaip ir visą kitą vandenį).
Keletas jūrinių auskarų. Švyturiai, bangos ir smėlėtos rankos...

Paskutiniuosius atiduočiau laivo kapitonei, jei tik tokia atsirastų :)
Ir manoji jūra... Deja nelietuviška ir debesys pikti...

Ir keletas gėlyčių iš mano pievos:

Pievos

Įrašų pradžia susideda iš rašymo ir trinimo... Šis įrašas turėtų būti apie fotografijas. Fotografijoje esu naujokė, nors bandau fotografuoti jau labai seniai, tačiau tai, kas užkabintų savo fotografijose dar nerandu... Tikiuosi atrasti :) Dažniausiai tenka fotografuoti augalus, čia turbūt dažniausias fotomegėjų objektas. Paprasta, tačiau visi nuo kažko turi pradėti. Tad kviečiu palakstyti po mano pievą...

 

Ir auskariukai iš miško pasakos. Chrizokola, dūminis kvarcas