Mėlynių upė

Su teatro diena

2012-03-27T12:04:00.002+03:00

Visus vaidinančius, kuriančius, žiūrinčius, vertinančius sveikinu su TARPTAUTINE TEATRO DIENA !!!

Jau esu rašiusi, kad teatras man yra viena tobuliausių laisvalaikio praleidimo formų. Deja, juo mėgautis negaliu sau leisti taip dažnai kaip norėtųsi. Visgi stengiuosi nors kartą per mėnesį nukeliauti. Recenzijų nerašysiu, nesu ekspertė, juolab ir įspūdžiai daugumos jau nėra itin švieži. Tiesiog po porą žodžių reziumuosiu apie tai, ką pavyko išvysti šį teatrų sezoną. Jei kas turite kokių pastebėjimų, nuomonių, klausimų ar rekomendacijų mielai lauksiu laišku adresu melyniuupe@gmail.com.

Spektaklių lankymo sezoną atidariau su Vido Bareikio TELEFONŲ KNYGA. Tai mano pirmas ir kol kas vienintelis matytas teatro judėjimo No Theatre darbas. Mėgstantiems teatrą, vertinantiems, sugebantiems kritiškai žvelgti turėtų patikti. Kam idomu, siūlau pasiskaityti kad ir Literatūroje ir mene. Patikęs ir taiklus straipsnis.

Toliau Cezario Graužinio VISKAS ARBA NIEKO.
Neieškant gilesnių prasmių, spektaklį labai gerai apibūdina jo pavadinimas - būvo visko daug, tačiau tuo pačiu ir nieko. Šiuo atveju raiško priemonių gausa - lakstymas, dainavimas, šokimas ir t.t. liko nesuprasta. Mano nuomone buvo šiek tiek perspausta. Nors nenoriu labai teisti, gal čia man trūksta aukštesnio supratimo lygio.

Turiu draugę, su kurią gimtadienio progą dovanojames viena kitai bilietus į teatrą. Jos gimtadieniui buvo S. Beckett'o BELAUKIANT GODO (rež. Rimas Tuminas). Kadangi mėgstu po spektaklio pamąstyti ir nesu itin didelė linksmų spektaklių gerbėja, šis man buvo kaip tik. Na klasika yra klasika, kad ir absurdo teatro. Kas mėgstate tik Domino teatrą ir norite tik gerai praleisti laiką, tai nerekomenduoju, bet kam patinka rimtesni, šiek tiek slogūs pastatymai, tai tikrai rekomenduoju. Na ar bent jau bendram išprūsimui.

Pirmą kartą buvau teatre "Lėlė", kuriame pasirodo spektakliai rodomi ne tik vaikams (et kokia aš "derevnia"), nors kita vertus "Lėlės" pavadinimas naudotinas tik vietai nurodyti, nes spektaklis priklauso VŠĮ "Laimingi žmonės". Tai va, Vytauto Landsbergio spektaklis pagal "Rudnosioko istorijas" ATĖJAU PAMAČIAU, NEGALĖJAU nepatikti negalėjo. Rudnosiukas tikriausiai didžiausius sentimentus keliantis vaikystės pasakų herojus. Neskaičiusiems ir neaugusiems su Rudnosiuku spektaklis įtariu žiūrėjosi šiek tiek kitaip, o ir vertinamas ne itin palankiai. Tačiau aš žiūrėjau it mažas vaikas laiminga.

Šis sezonas buvo naujienų sezonas. Dar vienas nelankytas teatras buvo "Vilniaus kamerinis teatras", kuriame žiūrėjau spektaklį KAI ŽMONĖS VAIDINO DIEVĄ paga; F. Goodrich ir A. Hackett pjesę „Anos Frank dienoraštis“ (rež. Alicia Gian). Pasakoti apie spektaklį manau visiškai nereikia, su juo viskas gerai, tik norėčiau pabrėžti, kad manau, jog labiau patiks tiems, kas vis dar amžiaus mokyklinio. Na, nors to ir reikėjo tikėtis.

Kaip jau minėjau, turiu tokią draugę, su kurią vis dovanojames bilietus teatran. Mano gimtadienio progą ėjome į Mark Ravenhill SHOPPING AND FUCKING (rež. Oskaras Koršunovas). Pirmą kartą buvau ir OKT spektaklyje, bet nuomonę apie režisieriaus darbus šiokią tokią turėjau. Nors spektaklis pastatytas dar praeitame tūkstantmetyje - 1999 metais, vis dar atrodo šiuolaikiškas ir idomus. Na bet apie jį jau tiek daug visur per tiek laiko prirašyta, kad daugiau manau ir nebereikia.

2012 metus pradėjau spektakliu DĖDĖ VANIA, pagal Antono Čechovo pjeses „Dėdė Vania“ ir „Miškinis“ (rež. Eric Lacascade). Pjesė iš klasikos srities, tad didelių mandrysčiu nebus, tačiau pastatymas labai profesionalus ir nenuobodus. Bent jau bendram išprūsimui pamatyti vertėtų.

Na ir paskutinis matytas spektaklis Ingmar Villqist HELVERIO NAKTIS (rež. Jonas Vaitkus). Šis spektaklis man buvo labai rekomenduotas, bet dėl nesutampamčių rodymo ir mano laisvų dienų vis nepavykdavo nueiti, tad atsiradus palankiai dienai nuskubėjau pažiūrėti, juolab kad jau labai greit spektaklis bus išimtas iš repertuaro. Nepaisant milžiniško bato, keliančio lengvą šypseną, šis jautrus spektaklis labai patiko. Tik vis dažniau nusivyliu publikos dalimi, kuriai juoką kelia dalykai, iš kurių tikrai nevertėtų juoktis.
Kas susidomėjot, tai paskubėkit, balandžio 13d. 19h spektaklis rodomas paskutinį kartą (LNDT, mažoji salė)!

Tai tiek, tikiuosi pavasaris atneš nemažai naujų įspūdžių, gal ką ir pavyks plačiau aprašyti šviežiomis mintimis.

Gražios dienos :)

Pasaulinė poezijos diena

2012-03-21T11:59:00.006+02:00

Su pasauline poezijos diena - sveikinu visus rašančius ar bent kadais tai dariusius. Prie pastarųjų galėčiau priskirti ir save. Daugiausiai rašiau paauglystėje - 2004, 2005 metais. Nemaža dalis eilėraščiu buvo iš "juodosios" serijos. Apie "gėlę, kruvinu žiedu", kaip "baltu keliu išėjau į nežinią, palikau savo laimę", apie šmėklas, šešėlius, apie žodžius, kurie "pakarti laike įkalintuos sietynuos...", apie vaikus, kurie "ištroškę godžiai geria sudrumstą vandenį iš priemiesčio balos" ir taip toliau ir panašiai...

Nors laikui būdingi visokie poezijos pavasariai (atvirai pasakius, nežinau ar dar vyksta tokie, niekada nebuvau itin didelė specialistė ar entuziastė tokių dalykų), savos kūrybos retrospektyvos čia nepateiksiu. Užteks ir vieno - mano mėgiamiausio apie žvejį ir kūdrą, parašyto būtent pavasarį, prieš 7 metus

ŽVEJYS IR KŪDRA (2005 m. kovas)

Nukaršusi jaunystė dingo kūdron,

Paskendo, nuo kulnų purvus begremždama

Nagais, o panagės, tos juodos dumblinos

Kyšojo dar ilgai virš blizgančio vandens.

Ant liepto galo nutūpė žvejys mėgėjas

Įmerkęs kojas (prieš tai batus nusviedęs)

Ligi kelių. Dantyse įsikandęs smilgą

Melodiją niūniavo kadais girdėtą vėjo.

Gyveno šičia jis jau daugel metų

Žmona kasdien jam virė karštą viralą

Iš pupų. O palaimintas gyvenime

Deja, laiku nebuvo susirūpinta.

Lazda šalia tysojo (bandyta drožt rūpintojėlį)

Kreiva, tad susinervinus keliavo mestelta

Į kūdrą. Kur jau tysojo juodos panagės

Jaunystės, purvinos ir dumblinos.

Na ir manoji rekomendacija, tuo laikotarpiu skaityta, pamėgta poezija rasyk.lt svetainėje - Raa.
Gerų skaitymų, gerų rašymų...

Pavasarinis pabudimas

2012-03-15T11:34:00.000+02:00

Jau saulelė atkopdama budina svietą...
Šis pavasaris budina viską - ir mintis ir rankas sąstingis apleidžia. Niekada taip nesidžiaugiau pavasariu kaip šįkart. Nors ir laiko gausa pasigirti negaliu, tačiau prisižadėjau sau, kad reikia keltis po žiemos miego ir kibti darban.
Galvoje kirba vis visokių minčių, kaip čia sutruktūruoti savo tinklaraštį, nes dabar jaučiu šiokią tokią nereikalingą bizabraziją. Na bet kol visos tos mintys materealizuosis, sugrįžimo proga keletas darbų.

Su parskrendančiais paukščiais atskrenda ir visokiausios keistenybės. Nepavojingos, žaismingos ir dar neblogą funkciją atliekančios. Pirmieji - auskarai VAKARO SKRAJŪNAI. Lava, stiklas, sidabro spalvos metalinės detalės. Ilgis 7 cm. Antrieji - auskarai PONAS POVAS. Ametistas, vario spalvos metalinės detalės. Ilgis 5 cm. Abi poros laisvos, tad jei patinka, brukštelkite melyniuupe@gmail.com.

Toliau keletas liejinukų. Ice resin'iai bandymai prasidėjo jau senokai, tačiau labai rimto įbridimo vis dar nebuvo. Šiandien prisistato vėrinys ŽYDĖJIMAS. "Įšaldytas" augalas, fluoritas, sidabro spalvos metalinės detalės. Ilgis 52 cm, pakabuko skersmuo 3 cm.

Dalis liejinukų iškeliavo dovanoms nefotografuoti, tad viešumoje rodėsi tik keletas auskarų. Pirmieji - SUBTILUMAS. "Įšaldytas" augalas, fluoritas, sidabro spalvos metalinės detalės. Ilgis 4,5 cm. (Abu darbai laisvi).

Keletas nebelaisvų auskariukų su liejiniais. MIŠKE TIPENANTYS TARP SAMANŲ ir BE UŽMARŠTIES.

Na ir dar keletas naujesnių laisvų darbų. Auskarai PRIEŠISTORINIAI. Keramika, juodinto metalo detalės. Ilgis 5,5 cm. (Akmens amžiaus moteris dinozaurą puode virė). Ir auskarai NE IŠ SAULĖS SISTEMOS. Agatas, čekiško stiklo kristalai, žalvario spalvos metalinės detalės. Ilgis 6 cm. Iš kažkokios tolimos sistemos, kur planetos turi po kultūrinį "prieaugį", kuriame organizuojamos įvairios edukacinės ekskursijos, rodomi spektakliai, veikia neformalūs bariukai su gera muzika ir šiaip visai smagu darosi.

Na gal šiam kartui tiek, saulėtų Jums dienų.

Kalėdinės atiduotuvės

2011-12-14T10:52:00.000+02:00

Kur: Mėlynių upės Facebook'e
Iki kada: Gruodžio 18 d. 20 h.

Pilkumai

2011-11-09T17:18:00.000+02:00

Sveiki,

sveikinuosi po ilgoko laiko tarpo. Taip jau gavosi, kad pastaruoju laikotarpiu darbams darbeliams nebegaliu skirti daug laiko, tad ir šis tinklaraštis kiek apleistas. Jau ir ruduo spėjo įsibėgėti, gera dar, šilta... Daug nerašysiu, pristatau šiandienos ryto panarpliojimus. Tokie visai jau žiemiški jie man rodosi.

Ilgi vėriniai iš perlamutro, lavos (pirmasis) ar juodo agato (antrasis) bei tamsinto metalo detalių. Abu laisvi, jei kas susidomėjote, rašykite melyniuupe@gmail.com.

Ramaus vakaro :)

Rudeninės atiduotuvės

2011-09-20T14:50:00.000+03:00

Iki rugsėjo mėnesio pabaigos FB puslapyje vyksta rudeninės atiduotuvės. Visa info kas ir kaip ČIA.

Paskutiniai vasarai

2011-08-29T16:22:00.001+03:00

Svajingi padarėliai atsisveikina su vasara ir labai laukia rudens...

Dar šiek tiek auskarų gėlyčių

2011-08-01T18:22:00.059+03:00

Pribegėjo rugpjūtis. Kaip teigia wikipedia "Lotyniškas mėnesio pavadinimas Augustus buvo suteiktas Romos imperatoriaus Augustino garbei", bet ūkiškasis, pažymintis rūgių pjovimą, skamba ne ką prasčiau :)

Vieša nepaslaptis, kad tikriausiai nemažai kas skačiuoja krumplius, norėdami sužinoti kiek mėnuo dienų turi. Man visada būdavo keista, kodėl šis skaičiavimo metodas taip tinka, kaip čia taip sutampa, kad tiek liepa, tiek rūgpjūtis turi po 31 dieną ir tokią patogią poziciją krumpliuose. Juk dienas ne pagal krumplius skirstė :) O pasirodo čia viskas paprasčiau ir susiję su ta antikos didybe, jei jau Julijus Cezario mėnuo turi 31 dieną (lot. Iūlius), tai ir Augustinas norėjo ne mažiau :) O tie krumpliai tebūnie tiesiog patogus sutapimas...

Na ir dar. Kadangi auskarų gėlyčių nebėra, o liko visas pilnas vasaros mėnuo, pasikuičiau dėžutėse ir pagaminau dar keletą pasipuošimų :)

Visos šios gėlytės iki pat rugpjūčio 31 d. tik po 9 Lt.

Tad jei kas domina komentuokit, rašykit laiškelį į melyniuupe@gmail.com arba susisiekit per facebook'ą.

Gražaus visiems rugpjūčio ;)

Dekupažo auskarai / Decoupage Earrings

2011-07-20T13:26:00.001+03:00

Kas liečia rankdarbius, tai esu iš tų žmonių, kurie vienu metu imasi keleto darbų, o užbaiginėja atskirai, kartais po nemažų pertraukų. Tikriausiai kiekvienam darbui reikalinga savita nuotaika, įkvėpimo reikia išlaukti :)

Pavyzdžiui su dekupažu retai pavyksta susidraugauti vienu prisėdimu. Keletas darbų vis dar nebaigtų guli... Tačiau šį kartą pagaliau pavyko pristatyti keletą auskarų. Ironiška, tačiau jie ilgai laukė ne būti nulakuojami ar panašių dekupažo primakalavimų, o kabliukų. Pasirodo net tokiems dalykams reikia savito laiko :)

Visa gauja sau ramiai tūno parkritę nuo vasaros karščių... Labai knieti pavartoti žemaitišką žodį "nepaslenka" (nežinau ar visai į temą, žemaičių kalba ne gimtoji).

Raštuoti dvynukai, tik skirtingom spalvom apsirengę...

Subtiliai gėlėti, tokie svajingai nusiteikę...

Dvipusiai, mėgstantiems mėlyną kavą (?). Na gerai gerai, kava ne mėlyna, bet gal puodelis mėlynas arba galvą kilstelėjus išvystamas dangus :)

Dvipusiai su margai margomis našlaitėmis. Iš pasakos... "Našlaitėlė gero būdo, o jos pamotė pikta". Šie man žaviausi...

Auskarų lentyna (kartu su kitomis) randasi Facebook'e

Žolynas / Grassland

2011-06-30T14:05:00.002+03:00

Vasaros žolynai vakarėjant turi šiokios tokios magijos. Tylūs, ramūs gaudo pavienius pro medžius besiskverbiančius saulės spindulius. Ir pasidaro visai gera...

Apibirėję pienių pūkai, saugantys likusį švelnumą... Ar kadais nepūsdavote pienių pūkų? Paskui netyčia patekus ant veido, tekdavo spjaudytis, tfu tfu... Dar iš mokyklos atsimenų tokį matematikos uždavinį "Kas sunkesnis - kilogramas pūkų ar kilogramas akmenų?" Pamąstymui...

Dobilus valgo karvutės... Gėda prisipažinti, bet nežinau ar tikrai valgo, karves mačiau ir matau tik iš tolo, gal iš kokios pasakos atklydęs šis pasakymas. Dobilėlių gyvenvietė "kažkur už Verkių", bet manau vis dar miestiečiai, nenuskabyti...

Baigę vaikų darželį turėjome išleistuves. Šokome dainavome, valgėm tortą su limonadu ir vaidinom...vabalus. "Mes linksmuoliai vabaliukai vabalai, pasivaikščioti išėjom tabalai..." Tikriausiai daug kam teko dainuoti šią dainą, na bent jau gimusiems ir augusiems mano apylinkėse. Per išleistuves užsivėlinau savojo vabalo rinkimuose ir teko rinktis tarp žiogo ir voro. Pasirinkau pastarąjį. Nežinau kodėl, nes kadais voro bijojau. Ypač to, už ilgakojį dvigubai mažesnio, bet keturgubai baisesnio, storokojo. Užaugau, nebebijau...

Ir pabaigai lengvo trapumo be istorijos... Gal kas turite kokią idėją?

Debesų gaudytoja Vincenta / Clouds Catcher Vincenta

2011-06-12T00:30:00.007+03:00

Labas vakaras. Viename įraše pradėjau savo kalbą apie leles. Minėjau, jog penktoji lėlė vis dar procese. Procesas užbaigtas (iš tiesų jau prieš porą savaičių) ir Jūsų teismui prisistato debesų gaudytoja Vincenta. Gal ir netobula, tačiau man ji kažkuo žavi :) Mojuoja danguje rankomis ir gaudo debesis, žaidžia...

Good evening. There was post about dolls. I have mentioned, that fifth doll is still in progress. Now the proces is finished and I introduce Clouds Catcher Vincenta. Maybe she is not perfect, bet she has something charming :) She is waving in the sky, catching clouds, playing...
(My english isn't perfect, sorry for mistakes)

Auskarai gėlytės vasarai / Flower Earrings for Summer

2011-06-06T08:31:00.001+03:00

Vasarai įsibėgėjus auskarai gėlytės tik po 9 Lt.

Flower earrings for summer only 9 Lt (3 Eur) / pair

Lėlės / Dolls

2011-05-29T14:20:00.004+03:00

Pastarieji mėnesiai buvo be galo įtempti. Baiginėju studijas, tad teko nemažai krapštytis prie baigiamojo darbo. Visi rankdarbiai, tuo pačiu ir tinklalaraštis (lietuvinamės...) buvo apleisti. Tačiau kaip tyčia auksarankių klube vyko lėlių darymo mokymai, nu negalėjau neįsirašyti, nors didelė baimė širdy burbėjo, kad galiu nieko nebespėti. Bet spėjau, na beveik... Taip sutapo, kad ryt turiu ir savo užbaigtą rašliavą pristatyti ir baigiamosios lėlytės nuotrauką įkelti į forumą. Nepaisant keletos smulkmenų, bakalaurinis kaip ir baigtas, o lėlei dar reikia šiokio tokio remonto, bet kai laiko turima mažai, kiekviena valanda tampa aukso vertės ir labai produktyvi :)
Na, o šiame įraše pabandysiu pasirodyti kas jau tupi ant palangės ir kaip vystomės ir tobulėjame (nelabai sparčiai, bet vistiek...). Tiesa, daugelis lėlių be vardų, tad mielai priimčiau siūlymus :)
Na pradedam chronologišką apžvalgą:

Pirmoji lėlė - bevardis dėdė. Pradėta lipdyti dar 2010 metų pradžioje, pabaigta daugmaž lygiai prieš metus. Lipdymui naudojau "pa pigiaja" modeliną iš prekybos centro, tad lipdymas nebuvo labai lengvas, o ir sunkokai kažkaip šlifavosi, tai ta lėlytė tokia kreivoka šleivoka. Didelių bėdų kilo su rankomis, pirštukus kažkaip nulipdžiau, bet deja dabar keletas jau guli šiek tiek kitur, laukdami klijų porcijos...
Kadangi siūti nelabai gerai sekasi, tiksliau visiškai nesiseka, tai apsirybojau tik tokiu "rūbu" (šiaip dabar stebiuosi kaip net tokį pavyko pasiūti). Dažyta akriliniais dažais, lakuota ir palikta be plaukų iš nemokėjimo juos padaryti... Tai va toks tas mano pirmagymis :)

Antroji. Antroji lėlė gimė 2010 spalio pabaigoje. Pavadinta bilduku ir spėjo sudalyvauti auksarankių konkurse, kur ir pirmąją vietą užimė. Bet dabar žiūrint tai oi kiek pataisymų jai reikėtų...
Lipdyta iš to paties modelino, tik šį sykį jau nebeformavau pirštukų, palikau tokias abstrakčias galūnes. Na ir pagal savo galimybes, bandžiau šiokią tokią suknelę pasiūti. Tai tiek.

Trečioji lėlytė gimė jau mokantis pas auksarankes. 2011 m. balandžio pabaiga. Lidpymui jau naudotas geresnis modelinas, tad lipdymo džiaugsmas buvo kur kas didesnis :) Visas kūnas darytas kietas, jungta metaliniais žiedeliais (dabar būčiau dariusi mažiau makalavimosi). Dažyta akvareliniais pieštukas (kas palyginus su akriliniais dažais, man gerokai labiau patinka), plaukučiai daryti iš siūlų, šiek tiek tik gal per masyvūs gavosi. Suknutė siūta vargais negalais, su didelėmis konsultacijomis.

Ketvirtoji jau ir vardą gavo. Kadangi buvo užduotis lėlę daryti pagal pasirinktą atvaizdą, buvau pasirinkusi vieną Gustavo Klimto darbų, tačiau belipdant sparčiai nuėjau į lankas, tai iš to atvaizdo beliko tik vardas. Tad pristatau panelę Eugeniją :) Ji daryta pusiau minkšta - minkštos vietos dengtos "sulipalizuotu" bintu. Pripažinsiu, toks būdas kolkas man pats tinkamiausias. Čia jau bandžiau ieškoti alternatyvų siuvimui, nes nu negaliu kaip sunku prisiversti siūti ir jau taip nepatinka, kad galvoju, geriau nekankinsiu savęs. Tai va, čia dalis rūbų jau klijuota (siūlės paskui visgi susiūtos, tačiau toks apsiūvimas jau nekelia didelio baisumo).

Penktoji lėlytė kol kas dar nevisai baigta, bet sakė, jog ateityje tikrai pasirodys :)

Pavasarinės atiduotuvės / Spring Giveaway

2011-04-26T16:03:00.003+03:00

Tylu tylu... Pastaruoju metu laikas ryte surijamas, tad žiūriu, kad upėje jau dumbliai auga.
Naujais darbais pasigirti negaliu, tad skelbiu pavasarines atiduotuves.
Dalyvavimo sąlygos Mėlynių upės Facebook'e.

Su teatro diena

2011-03-27T17:54:00.000+03:00

Kadangi pas mane rankdarbių fronte nelabai kas naujo, tai teatro dienos proga įrašas kaip ir priklauso - apie teatrą. Esu didelė teatro megėja. Tikriausiai geresnės pramogos ir negali būti :) Planavau parašyti tokią nemažą apžvalgą visų per pastaruosius metus matytų spektaklių, tačiau visgi apsiribosiu pastaraisiais kelių savaičių įspūdžiais. O matytų spektaklių įspūdžius karts nuo karto suarchyvuosiu :) Prieš skaitydami, noriu kad žinotumėte, jog čia tik mano nuomonė, kuri gali būti ir subjektyvi.

Paskutiniai mano matyti spektakliai nebuvo itin lengvo žanro.
Trečiadienį matytas spektaklis Luis del Val "Raiši žirgai nešuoliuoja" paliko tokį keistoką įspūdį.

Igno Jonyno režisuotas spektaklis pasižymi gan sunkoku siužetu. Galbūt šiek tiek neįprastas tokiam spektakliui aktorių Rolando Kazlo ir Giedriaus Savicko duetas parinktas tikrai taikliai. Abu aktoriai neretam asocijuojasi su komiškais vaidmenimis, tad išvysti visai kitokią vaidybą buvo labai malonu. Ir ką galiu pasakyti, vaidyba buvo įtaigi ir stipri. Šiek tiek kliuvo nemenkas brutalumas ir gąsdinantys pakankamai garsūs šūviai, bet nieko, ištvėrem. Iš šio spektaklio labai smagus neišeisi, tačiau to ir nereikia :)
Reziumuojant galiu pasakyti, kad na, tai nebuvo iš tų spektaklių apie kuriuos persiskaitai visus aprašus, komentarus ir pan., tokio gilaus poveikio nebuvo, na bet iš esmės patiko, rašyčiau kokius 8 :)
Ar rekomenduočiau pažiūrėti? Jei mėgstate rimtą teatrą, taip.
Jaunimo teatras.

Praeitam savaitgaliui buvo pasirinktas David Lindsay-Abaire "Triušio landa" (rež. Vilius Malinauskas)

Šį spektaklį pamatyti norėjau jau labai seniai, tačiau VMT nepasižymi labai didelia sale ir padoresni bilietai būną gan greitai išperkami, tai kažkaip vis neprisiruošdavau. Net filmas spėjo pasirodyti, bet jei galiu rinktis tarp filmo ir spektaklio, renkuosi pastarąjį, nesu yaptingai didelė kinomanė išties. Tai va, pagaliau pavyko pažiūrėti. Spektaklis patiko. Plėtojama tema visiškai nesmagi, tačiau vietomis buvo ir komiškumo (tokio tragikomiškumo gal labiau sakyčiau). Iš esmės, didžioji dalis spektaklio buvo dialogiai, tas man patinka. Scenografija minimali, tačiau čia ir nereikia pompastikos. Vaidyba irgi patiko, bet visgi tebūnie 9.
Vilniaus mažasis teatras

Na ir iš pastarųjų trijų spektaklių favoritu renku Martin McDonagh "Pagalvinį" (rež. Jonas Vaitkus)

Gan žiauroka ir skaudi tema. Gal net galėčiau priskirti grotesko savoką. Ne vaidyboje, ne pastatyme, bet pačioje istorijoje grotesko buvo nemažai. Bet apie turinį stengiuosi nepasakoti, kaip ir pati stengiuosi ko minimaliau skaityti prieš eidama į spektaklį - kitaip neliktų tų netikėtumų, nežinomųjų, spėlionių ir kitų žavių dalykų. Tikrai labai rekomenduoju nueiti ir pažiūrėti patiems, labai labai. 10 :)
Jaunimo teatras

Bizabrazija

2011-02-07T20:35:00.000+02:00

Kažkoks netvarkos pojūtis apėmė pastaruoju metu. Tad šis įrašas jaučiu bus nei šioks nei toks.
Šiek tiek apie bizabraziją. Tikiuosi šis žodis, apibūdinantis netvarką nėra nežinomas. Nemėgstu svetimybių, bet netvarka yra netvarka, bardakas yra bardakas, o bizabrazija yra bizabrazija ir joks kitas žodis šiuo atveju netinka.

Pirmiausiai gal derėtų pastebėti, kad tvarkingas žmogus nesu. Kaupiu daiktus ("o gal prireiks" arba dar dažnesnis "čia galima kur nors panaudot"), o gal jie patys kaupiasi... Na bet esmė ta, kad jų nemažai. Vietos nedaug, tad nori nenori gaunasi netvarka. Jei dirbu, apsikraunu lygi ausų. Nebaigus darbo pradedu kitą ir taip toliau. Paskui susitvarkau... Tvarkingai.

Bet čia dar ne bizabrazija.

Antriausia, derėtų pastebėti, kad viską rušiuoju, sisteminu. Bet turiu tokią ydą, pasidarau vienaip, nebepatinka, perdarinėju, perdarinėju ir taip iki begalybės... Daiktai keliauja iš vienos vietos į kitą ir NIEKADA dar nebūna visiškai gerai "taip kaip turėtų būti". Arba žiūriu per daug kritiškai arba trūksta šiokių tokių gebėjimų.

Bet bizabrazija prasideda kai nebežinai kaip tvarkytis!!!

Trečiausia, tvarkos prireikia ir virtualioje erdvėje. Gyvenu amžiname planavime "o kada nors viskas bus va taip". Kuriu vizijas ir misijas, o produktyvumo lygis žemas. Atėjus tam tikriems laikotarpiams (nuo ko priklauso jų atėjimas neišsiaiškinu), dirbu. Darau darau, susitvarkau nuotraukas, virtualias galerijas, aprašus ir t.t. Bet po kiek laiko ir vėl būna NEGERAI!!!

Ir kartais jau būna taip, kad net nebegaliu žiūrėti, nebepatinka nei nuotraukos, nei visa kitą. Tada jau ir būna bizabrazija, apimanti ir tai, ką matau ir tai, ką mąstau.

Gal kas turi kokių idėjų kaip kovoti su šiuo dalyku?
Ką tvarkyti, kaip tvarkyti?
Kas blogai, kas nelabai?
Kaip pagaliau pabaigti tų virtualių namų remontą?

O gal tiesiog reikia laukti pavasario ir viskas susidėlios į savo vietas?

Ir keletas sekmadieninių vaizdų. Et, gaila, kad savaitė prognozuojama visai fui.

Stylish blogger award

2011-01-22T22:49:00.000+02:00

Prieš savaitę gavau laišką nuo Anukos iš marginėjimų. Pastebėjau, kad pastaruoju metu tarp bloger'ių plinta smagus virusas, vadinamas "Stylish blogger award". Smagu, kad tokie dalykai, nors ir tam tikra žaidimo forma, yra, nes alsuoja savitu draugiškumu, noru pasidalinti tai, kas "patinka man, gal patiks ir tau". Gaila, kad nespėjau sudalyvauti blogų reklamos savaitėje, vat kažkaip vis neprisėdau parašyti įrašo. Vis dar neprisijaukinu rašymo taip kaip norėčiau, tad ir įrašų nėra tiek kiek norėtųsi, ir turinys nesusidėsto visiškai toks, kokio norėtųsi, bet visi augame, tobulėjame, vystomės (vis prisimenu savo mėgiamą Rudnosiuką).
Na bet grįžtant prie Anukos laiško dera pasakyti, kad buvau labai maloniai nustebinta iš jos gavusi šį apdovanojimą. Nežinau kiek čia to stiliaus pas mane, nemanau kad daug, bet smagu tiesiog tai, kad kažkas pamato mane, nepamiršta, paskaito ar bent paveiksliukus peržiūri :)
Na kadangi tai nebūtų bereikšmis "apsidovanojimas", būtinos kelios sąlygos:
- Gavęs apdovanojimą išduoda, iš ko jį gavo (dar kartą ačiū Anukai)
- Parašo 7 dalykus apie save
Va čia tikriausiai sunkiausia dalis, nes nemoku pasakoti apie save. Net nežinau kas gali būti idomu skaitytojams. Na bet nepabandžius nesužinosiu :)
Taigi Nr.1 Esu visiška naktinėtoja. Galiu eiti miegoti švintant ir keltis temstant (atvirkščiai deja niekada neišeina). Didžiausias darbingumas prasideda po vidurnakčio, o pirmos paskaitos dažnai budavo protiškai prasnaudžiamos.
Nr.2 Be galo myliu gyvūnus. Visokius. Jei leistų galimybės, tai tikriausiai mini zoologijos sodą užsiveisčiau :)) Dabar galiu tik pas mama atsidžiaugti lojančiu, murkiančiu ir plaukiojančiais.
Nr. 3 Bijau spalvų. Labai sunkiai su jomis susidraugauju. Kažkada išvis buvo labai juodas laikotarpis. Dabar bent vėl pamilau vaikystės megiamiausią mėlyną :)
Nr. 4 Labai nemėgstu atsainumo "ai bus gerai kaip yra". Pykstu ant tokių žmonių. Ir išvis labai greitai susinervuoju dėl daug ko, - tai negerai.
Nr. 5 Esu nepataisoma daiktų kaupikė. Jei savęs nekontroliuočiau, tai tikriausiai namai kaip sandėlis atrodyt
Nr. 6 Nemoku auginti gėlių. Sugebu pribaigti gėlę per mažiau nei savaitę. O gal tiesiog negeros gėlės namuose atsiranda? Susirašiusi sąrašą gėlių iš serijos "laistyti negausiai, žiemą - šykščiai" surizikavau nusipirkti vieną, vis dar auga, nemiršta, patinka.
Nr. 7 Dažnai jaudinuosi dėl nereikšmingų smulkmenų, graužiu save it kirminas dėl nesvarbių dalykų, norisi pakeisti pasaulį, norisi...
Gal tai ir nėra svarbiausi dalykai atspindintys mane, jei kas nepaminėtas neleis užmigti, skirsiu atskirą įrašą :)

- Išrenka tuos, kam perduos titulą
Na kadangi virusiukas jau seniai išplitęs, tai labai nemažai blog'ų jau puikuojasi šiuo titulu. Na bet lekiu ieškoti dar nepaminėtų, neišgirtų ir neišliaupsintų....
Tad apdovanojimą perleidžių šiems blogams ir jų savininkams:
http://daiktuistorijos.blogspot.com/
http://kitokie-amatai.blogspot.com/
http://mikoskioskas.blogspot.com/
http://agnenananai.wordpress.com/
http://www.patriflora.eu/
http://tulipsknygos.wordpress.com/
http://aliaiblog.blogspot.com/
http://instudija.blogspot.com/
http://mesnamie.blogspot.com/
http://rasoss.blogspot.com/
Visi nemažas sąrašiukas sakau gavosi :)
Kažkodėl atrodo, kad kai kurie jau gavę apdovanojimą, tačiau kadangi įrašo apie tai nepastebėjau, tai manau pakartojimas nebus didelė nuodėmė :)

- Jiems praneša gerą žinią.
Na ir belieka išsiųsti pašto karvelius :)

Šiam kartui tiek, jaukaus vakaro visiems...

Vėluojantys sveikinimai

2011-01-05T20:35:00.000+02:00

Pas mane dienoraštyje visiškas štilis... Mintyse ruošiau kaupiau Kalėdinį sveikinimą, bet ant galvos užvirtę darbai ir po jų sekantis poilsio poreikis atitolino mane nuo virtualios erdvės. Bet pagaliau baigėsi paskutinis mokslo semestras (liko tik egzaminų formalumai), iš tikro net nežinau ar džiugu ar liūdna, bet tiesa ta, kad jaučiasi šioks toks palengvėjimas. Galvoje šviečiasi įvairių planų perspektyvos, tikintis daugiau laisvo laiko, tik deja kažin kaip čia bus...
Mano rankdarbių fronte nelabai kas naujo. Kalėdinis laikotarpis užpildomas dovanų darymų, darymų... O fotografavimui laiko ir nebėra...

Na ir kadangi dar Trys Karaliai neatėjo, tai gal nebūsiu labai nuodėminga siųsdama vėluojančius sveikinimus.

Ilgų beletristikų nerašysių, manau kiekvienam žmogui turi atitekti individualūs palinkėjimai. Viliuosi, kad kiekvienas žino ko nori, ko tikisi iš ateinančių metų ir turi ryžto ir užsispirimo tam įgyvendinti :)
Gerų Jums metų, mielieji...

Modelis ne nuosavas, pasiskolintas. Bet labai jau noriai pozavo parodoje :)

Baigėsi konkursėlis

2010-11-30T19:11:00.000+02:00

Na va, visai nebeliko lapkričio. Brrr brrr, netgi visai jau nebekvepia rudeniu (užtat po truputį kvepia Kalėdomis...mmm). Gerai jei pavyksta įpulti į naujesnį troleibusą ir neišsitiesti ant ledo skubant į jį. Bet aš šiandien ne apie tai.
Besibaigiant rudeniui, baigėsi ir skelbtas mini konkursėlis. Kaip ir žadėjau, burtai jau ištraukti ir dviejų mergaičių vardai jau guli ant mano stalo. Bet apie viską iš eilės :)
Labai džiugu, kad sulaukiau nemažai norinčių priglausti šiuos "rudeniukus". Pati tikriausiai ne ką mažiau laukiau traukimo dienos ir kas keisčiausia, kad vos nepamiršau... Bet pasąmonė krimstelėjo sąmonei ir viskas susistatė į savas vietas :) Taigi, pas ką apsigyvens nauji gyventojai...?
Paruošiau šiokį tokį trumpą burimo reportažiuką. Viskas vyko taip:
Pirmiausia visus vardelius atidžiai surašiau ant popieriukų ir saugiau sutalpinau į maišiukus, pavadintais ne taip ir kūrybingai - ponas Nr.1 ir ponas Nr.2. Pirmieji auskariukai sulaukė didesnio populiarumo, norinčių buvo 48, antrųjų - 37. Na bet kaip sakoma, ne kiekybėje esmė... :)

Supakavus maišiukai buvo trumpam palikti ramybėje - kad visa magija ir užkeikimai suveiktų, o aš tuo pačiu ir pavakarius užkrimsčiau :)

Vardų traukimą patikėjau nešališkam žmogui, burimas "užnotaruotas" :)))

Na ir tadam tadam... Namučiai rasti :) Pirmieji auskariukai keliauja Ernaldai Kurklytei.

Antrieji Temėjai Temėjaai. Sveikinu laimėtojas, laukite pašto karvelių :)

Tai tiek, gero Jums vakaro mielieji, skanių garuojančių arbatų ir jaukių žiemiškų subtilybių ;)

Konkursėlis

2010-11-18T16:57:00.000+02:00

Na va, ruduo jau bėga į pabaigą. Man besidžiaugiant kad taip ilgai galima džiaugtis "rugsėjiniu" rudeniu, atslinko visos darganos ir vėjai niekadėjai. O kartu ir daug tamsos... Miesto tamsą aš mėgstu, tipeni sau ramiai gatvele, o ir pro troleibuso langą vaizdas gražesnis sutemus. Bet kad ir kiek būtų pliusų, horizontalusis minusas taip pat yra, netgi labai nemažas. Baigėsi fotografavimo dienos. Krūvos darbų guli juodai baltų ornamentų dėžutėje saugiai uždaryti ir nekiša nosies į virtualią erdvę. Negaliu prisiversti fotografuoti prie dirbtinio apšvietimo, nemoku ir nors tu ką. Teks mokytis...
Tad šis įrašas bus skirtas ne naujiems darbams, o keletui senųjų. Skelbiu rudeniškos porelės šeimininkų paiešką.

Tad skelbiamas mini konkursėlis.
Norintiems priglausti kuriuos nors "rudeniukus", tereikia apsilankyti facebook puslapyje ir prie norimų auskarų (galima ir prie abiejų) palikti komentarą, kad norite laimėti ir paspausti "dalintis". Paskutiniąją rudens dieną, lapkričio 30, ištrauksiu burtus ir dviems žmogeliukams išsiųsiu dovanėles :) Tai tiek.
Tikiuosi rudeninė saulė dar galutinai nepasislėpė...

Namučiai

2010-10-26T23:10:00.000+03:00

Vaje vaje, prabėgo daugiau nei mėnuo... Buvau mažumėle įklimpusi į tinginystės balą. Gal kalti prasidėję mokslai, o gal ir kas nors kitas, vat ir nežinau. Tačiau turiu naujieną - nuo šiol mano darbai turi šiokius tokius namučius. Namučiai dar nevisai suremontuoti, dar neišbaigti, tačiau vis šis tas :)
Na ir keletas naujesnių darbų. Mėlynieji lieka pas mane, o žalsvi ir raudoni ieško šeimininkų :)

Akademijos įspūdžiai

2010-09-05T15:50:00.000+03:00

Šis įrašas bus šiek tiek narciziškas... :)
Du mėnesius (iki rugpjūčio pabaigos) dalyvavau AUKSARANKIŲ KLUBE vykusioje fotografijos, dizaino ir įvaizdžio akademijoje. Pradžioje šiek tiek dvejojau, tad pasirinkau mokytis neįsipareigojant - neakivaizdžiai, tačiau tai taip mane įtraukė, kad vėliau perėjau į akivaizdinę klasę, nes noras mokytis ir tobulėti buvo labai didelis. Kartu su dėstytojų kompetencijos pagalba, pavyko sėkmingai ją baigti, o baigiamajame atsiskaityme užėmiau pirmąją vietą :) Šypsena iki ausų išlikusi dar ir dabar :))
Tai va, noriu pasidžiaugti gautu diplomu. Kadangi tai mano pirmoji baigta akademija, tai šis diplomas man tikrai yra labai labai lauktas.

Va ir baigiamasis darbas. Nostalgiški užrašai... Nuotrauka daryta pas mama, tad ir visą amunicija pasiskolinta. Gerai, kad ten milijonas gėlių, tuo pačiu ir milijonas vazonų, tarp kurių atsiranda visai neblogų - tinkančių pastatyti fone. Taip pat galima rasti seną prosenelės maldaknygę ir dar kažkokią eilėraščių knygutę drobiniais viršeliais (išvis drobės faktūrą jau dedu prie favoritų). Ir Vilniuje turiu langus tik į vieną pusę, o ten... hmmm, nu pagal pasirinkimą :) Tad šviesos medžioklė buvo supaprastinta :) Tiek rėmeliai tiek logotipas taip pat įėjo į mokymo programą. Originalus logotipas matomas šiame blog'e ten kur "apie mane", o čia pasirinkau sepios atspalvį. Labai dažnai taikoma trijų spalvų riba visgi išėjo į naudą :)

Apibrendrinant dar galiu pasakyti, jog ši akademija mokė ne papuošalų kūrymo ar kokios kitos rankdarbių technikos, o šių dalykų:

fotografijos (mokytoja Anuka)
kompozicijos (mokytoja Pusis)
logotipo kūrimo (mokytoja Lachesė)
nuotraukų apdirbimo (mokytoja Astra)

Jei dar kada vyks kas nors panašaus, tikrai labai rekomenduoju :)
Nors jaučiu daug kam tokie mokslai neatrodo rimta, tačiau bet koks tobulėjimas manau yra labai sveikintinas dalykas. Nu aš tai tikrai gavau daug žinių ir kažkaip net pasikeitė požiūris į kai kuriuos dalykus. Mokslų dėka ir turiu šį blog'ą. Nes joje gimė ir pavadinimas - Mėlynių upė. Ir šiaip ji buvo didelis postūmis nesustoti vietoje ir toliau tobulėti bei, kaip pasakytų V.V.Landsbergio Rudnosiukas, vystytis :)
Tai tiek, geros jums ateinančios darbo savaitės ;)

Rudens sulaukus

2010-09-01T17:10:00.000+03:00

Laukiau laukiau - sulaukiau. Tik kažin ar tokio rudens kokio norėjau... Darganotas oras nekelia gerų emocijų, tačiau lyginant su kaitria vasara, darbingumas žymiai padidėjęs. Tik gaila, kad pikti debesys už lango neduoda tinkamo apšvietimo, tad ir nauji darbai lieka neįamžinti. Tad rodau keletą rudeniškų senesnių darbų. Mano rudens spalvos tradicinės: ruda, oranžinė, raudona, geltona... Gal ir banaloka asociacija su krentančiais lapais, tačiau ji man vistiek patinka...

Visi darbeliai laisvi, jei kas domina, drąsiai kreipkitės :) Kainytes galite rasti ČIA
Taip pat visą rugsėjo mėnesį visiems papuošalams taikoma 25% nuolaida!

Apie jūrą

2010-08-28T22:31:00.000+03:00

Niekada nebuvau didelė vasaros mėgėja, visada labiau mėgau rudenį... Ypač rugsėjį ir visus nukritusius lapus bei telkšančias balas. Bet apie rudenį kitą kartą. Šį įrašą skirsiu jūrai, kurią labai mėgstu (kaip ir visą kitą vandenį).
Keletas jūrinių auskarų. Švyturiai, bangos ir smėlėtos rankos...

Paskutiniuosius atiduočiau laivo kapitonei, jei tik tokia atsirastų :)
Ir manoji jūra... Deja nelietuviška ir debesys pikti...

Ir keletas gėlyčių iš mano pievos:

Pievos

2010-08-25T01:54:00.000+03:00

Įrašų pradžia susideda iš rašymo ir trinimo... Šis įrašas turėtų būti apie fotografijas. Fotografijoje esu naujokė, nors bandau fotografuoti jau labai seniai, tačiau tai, kas užkabintų savo fotografijose dar nerandu... Tikiuosi atrasti :) Dažniausiai tenka fotografuoti augalus, čia turbūt dažniausias fotomegėjų objektas. Paprasta, tačiau visi nuo kažko turi pradėti. Tad kviečiu palakstyti po mano pievą...

Ir auskariukai iš miško pasakos. Chrizokola, dūminis kvarcas