ketvirtadienis, birželio 30, 2011

Žolynas / Grassland

  Vasaros žolynai vakarėjant turi šiokios tokios magijos. Tylūs, ramūs gaudo pavienius pro medžius besiskverbiančius saulės spindulius. Ir pasidaro visai gera...

Apibirėję pienių pūkai, saugantys likusį švelnumą... Ar kadais nepūsdavote pienių pūkų? Paskui netyčia patekus ant veido, tekdavo spjaudytis, tfu tfu... Dar iš mokyklos atsimenų tokį matematikos uždavinį "Kas sunkesnis - kilogramas pūkų ar kilogramas akmenų?" Pamąstymui...

Dobilus valgo karvutės... Gėda prisipažinti, bet nežinau ar tikrai valgo, karves mačiau ir matau tik iš tolo, gal iš kokios pasakos atklydęs šis pasakymas. Dobilėlių gyvenvietė "kažkur už Verkių", bet manau vis dar miestiečiai, nenuskabyti... 

Baigę vaikų darželį turėjome išleistuves. Šokome dainavome, valgėm tortą su limonadu ir vaidinom...vabalus. "Mes linksmuoliai vabaliukai vabalai, pasivaikščioti išėjom tabalai..." Tikriausiai daug kam teko dainuoti šią dainą, na bent jau gimusiems ir augusiems mano apylinkėse. Per išleistuves užsivėlinau savojo vabalo rinkimuose ir teko rinktis tarp žiogo ir voro. Pasirinkau pastarąjį. Nežinau kodėl, nes kadais voro bijojau. Ypač to, už ilgakojį dvigubai mažesnio, bet keturgubai baisesnio, storokojo. Užaugau, nebebijau...

Ir pabaigai lengvo trapumo be istorijos... Gal kas turite kokią idėją?

sekmadienis, birželio 12, 2011

Debesų gaudytoja Vincenta / Clouds Catcher Vincenta

Labas vakaras. Viename įraše pradėjau savo kalbą apie leles. Minėjau, jog penktoji lėlė vis dar procese. Procesas užbaigtas (iš tiesų jau prieš porą savaičių) ir Jūsų teismui prisistato debesų gaudytoja Vincenta. Gal ir netobula, tačiau man ji kažkuo žavi :) Mojuoja danguje rankomis ir gaudo debesis, žaidžia...

Good evening. There was post about dolls. I have mentioned, that fifth doll is still in progress. Now the proces is finished and I introduce Clouds Catcher Vincenta. Maybe she is not perfect, bet she has something charming :) She is waving in the sky, catching clouds, playing...
(My english isn't perfect, sorry for mistakes) 

pirmadienis, birželio 06, 2011

Auskarai gėlytės vasarai / Flower Earrings for Summer

Vasarai įsibėgėjus auskarai gėlytės tik po 9 Lt.
Flower earrings for summer only 9 Lt (3 Eur) / pair

sekmadienis, gegužės 29, 2011

Lėlės / Dolls

Pastarieji mėnesiai buvo be galo įtempti. Baiginėju studijas, tad teko nemažai krapštytis prie baigiamojo darbo. Visi rankdarbiai, tuo pačiu ir tinklalaraštis (lietuvinamės...) buvo apleisti. Tačiau kaip tyčia auksarankių klube vyko lėlių darymo mokymai, nu negalėjau neįsirašyti, nors didelė baimė širdy burbėjo, kad galiu nieko nebespėti. Bet spėjau, na beveik... Taip sutapo, kad ryt turiu ir savo užbaigtą rašliavą pristatyti ir baigiamosios lėlytės nuotrauką įkelti į forumą. Nepaisant keletos smulkmenų, bakalaurinis kaip ir baigtas, o lėlei dar reikia šiokio tokio remonto, bet kai laiko turima mažai, kiekviena valanda tampa aukso vertės ir labai produktyvi :)
Na, o šiame įraše pabandysiu pasirodyti kas jau tupi ant palangės ir kaip vystomės ir tobulėjame (nelabai sparčiai, bet vistiek...). Tiesa, daugelis lėlių be vardų, tad mielai priimčiau siūlymus :)
Na pradedam chronologišką apžvalgą:

Pirmoji lėlė - bevardis dėdė. Pradėta lipdyti dar 2010 metų pradžioje, pabaigta daugmaž lygiai prieš metus. Lipdymui naudojau "pa pigiaja" modeliną iš prekybos centro, tad lipdymas nebuvo labai lengvas, o ir sunkokai kažkaip šlifavosi, tai ta lėlytė tokia kreivoka šleivoka. Didelių bėdų kilo su rankomis, pirštukus kažkaip nulipdžiau, bet deja dabar keletas jau guli šiek tiek kitur, laukdami klijų porcijos...
Kadangi siūti nelabai gerai sekasi, tiksliau visiškai nesiseka, tai apsirybojau tik tokiu "rūbu" (šiaip dabar stebiuosi kaip net tokį pavyko pasiūti). Dažyta akriliniais dažais, lakuota ir palikta be plaukų iš nemokėjimo juos padaryti... Tai va toks tas mano pirmagymis :)

Antroji. Antroji lėlė gimė 2010 spalio pabaigoje. Pavadinta bilduku ir spėjo sudalyvauti auksarankių konkurse, kur ir pirmąją vietą užimė. Bet dabar žiūrint tai oi kiek pataisymų jai reikėtų...
Lipdyta iš to paties modelino, tik šį sykį jau nebeformavau pirštukų, palikau tokias abstrakčias galūnes. Na ir pagal savo galimybes, bandžiau šiokią tokią suknelę pasiūti. Tai tiek.

Trečioji lėlytė gimė jau mokantis pas auksarankes. 2011 m. balandžio pabaiga. Lidpymui jau naudotas geresnis modelinas, tad lipdymo džiaugsmas buvo kur kas didesnis :) Visas kūnas darytas kietas, jungta metaliniais žiedeliais (dabar būčiau dariusi mažiau makalavimosi). Dažyta akvareliniais pieštukas (kas palyginus su akriliniais dažais, man gerokai labiau patinka), plaukučiai daryti iš siūlų, šiek tiek tik gal per masyvūs gavosi. Suknutė siūta vargais negalais, su didelėmis konsultacijomis.

Ketvirtoji jau ir vardą gavo. Kadangi buvo užduotis lėlę daryti pagal pasirinktą atvaizdą, buvau pasirinkusi vieną Gustavo Klimto darbų, tačiau belipdant sparčiai nuėjau į lankas, tai iš to atvaizdo beliko tik vardas. Tad pristatau panelę Eugeniją :) Ji daryta pusiau minkšta - minkštos vietos dengtos "sulipalizuotu" bintu. Pripažinsiu, toks būdas kolkas man pats tinkamiausias. Čia jau bandžiau ieškoti alternatyvų siuvimui, nes nu negaliu kaip sunku prisiversti siūti ir jau taip nepatinka, kad galvoju, geriau nekankinsiu savęs. Tai va, čia dalis rūbų jau klijuota (siūlės paskui visgi susiūtos, tačiau toks apsiūvimas jau nekelia didelio baisumo).

Penktoji lėlytė kol kas dar nevisai baigta, bet sakė, jog ateityje tikrai pasirodys :)

antradienis, balandžio 26, 2011

Pavasarinės atiduotuvės / Spring Giveaway

Tylu tylu... Pastaruoju metu laikas ryte surijamas, tad žiūriu, kad upėje jau dumbliai auga.
Naujais darbais pasigirti negaliu, tad skelbiu pavasarines atiduotuves.
Dalyvavimo sąlygos Mėlynių upės Facebook'e.

sekmadienis, kovo 27, 2011

Su teatro diena

Kadangi pas mane rankdarbių fronte nelabai kas naujo, tai teatro dienos proga įrašas kaip ir priklauso - apie teatrą. Esu didelė teatro megėja. Tikriausiai geresnės pramogos ir negali būti :) Planavau parašyti tokią nemažą apžvalgą visų per pastaruosius metus matytų spektaklių, tačiau visgi apsiribosiu pastaraisiais kelių savaičių įspūdžiais. O matytų spektaklių įspūdžius karts nuo karto suarchyvuosiu :) Prieš skaitydami, noriu kad žinotumėte, jog čia tik mano nuomonė, kuri gali būti ir subjektyvi.

Paskutiniai mano matyti spektakliai nebuvo itin lengvo žanro.
Trečiadienį matytas spektaklis Luis del Val "Raiši žirgai nešuoliuoja" paliko tokį keistoką įspūdį.
Igno Jonyno režisuotas spektaklis pasižymi gan sunkoku siužetu. Galbūt šiek tiek neįprastas tokiam spektakliui aktorių Rolando Kazlo ir Giedriaus Savicko duetas parinktas tikrai taikliai. Abu aktoriai neretam asocijuojasi su komiškais vaidmenimis, tad išvysti visai kitokią vaidybą buvo labai malonu. Ir ką galiu pasakyti, vaidyba buvo įtaigi ir stipri. Šiek tiek kliuvo nemenkas brutalumas ir gąsdinantys pakankamai garsūs šūviai, bet nieko, ištvėrem. Iš šio spektaklio labai smagus neišeisi, tačiau to ir nereikia :)
Reziumuojant galiu pasakyti, kad na, tai nebuvo iš tų spektaklių apie kuriuos persiskaitai visus aprašus, komentarus ir pan., tokio gilaus poveikio nebuvo, na bet iš esmės patiko, rašyčiau kokius 8 :)
Ar rekomenduočiau pažiūrėti? Jei mėgstate rimtą teatrą, taip.
Jaunimo teatras.

Praeitam savaitgaliui buvo pasirinktas David Lindsay-Abaire "Triušio landa"  (rež. Vilius Malinauskas)
Šį spektaklį pamatyti norėjau jau labai seniai, tačiau VMT nepasižymi labai didelia sale ir padoresni bilietai būną gan greitai išperkami, tai kažkaip vis neprisiruošdavau. Net filmas spėjo pasirodyti, bet jei galiu rinktis tarp filmo ir spektaklio, renkuosi pastarąjį, nesu yaptingai didelė kinomanė išties. Tai va, pagaliau pavyko pažiūrėti. Spektaklis patiko. Plėtojama tema visiškai nesmagi, tačiau vietomis buvo ir komiškumo (tokio tragikomiškumo gal labiau sakyčiau). Iš esmės, didžioji dalis spektaklio buvo dialogiai, tas man patinka. Scenografija minimali, tačiau čia ir nereikia pompastikos. Vaidyba irgi patiko, bet visgi tebūnie 9.
Vilniaus mažasis teatras

Na ir iš pastarųjų trijų spektaklių favoritu renku Martin McDonagh "Pagalvinį" (rež. Jonas Vaitkus)
Gan žiauroka ir skaudi tema. Gal net galėčiau priskirti grotesko savoką. Ne vaidyboje, ne pastatyme, bet pačioje istorijoje grotesko buvo nemažai. Bet apie turinį stengiuosi nepasakoti, kaip ir pati stengiuosi ko minimaliau skaityti prieš eidama į spektaklį - kitaip neliktų tų netikėtumų, nežinomųjų, spėlionių ir kitų žavių dalykų. Tikrai labai rekomenduoju nueiti ir pažiūrėti patiems, labai labai. 10 :)
Jaunimo teatras

pirmadienis, vasario 07, 2011

Bizabrazija

Kažkoks netvarkos pojūtis apėmė pastaruoju metu. Tad šis įrašas jaučiu bus nei šioks nei toks.
Šiek tiek apie bizabraziją. Tikiuosi šis žodis, apibūdinantis netvarką nėra nežinomas. Nemėgstu svetimybių, bet netvarka yra netvarka, bardakas yra bardakas, o bizabrazija yra bizabrazija ir joks kitas žodis šiuo atveju netinka.
  • Pirmiausiai gal derėtų pastebėti, kad tvarkingas žmogus nesu. Kaupiu daiktus ("o gal prireiks" arba dar dažnesnis "čia galima kur nors panaudot"), o gal jie patys kaupiasi... Na bet esmė ta, kad jų nemažai. Vietos nedaug, tad nori nenori gaunasi netvarka. Jei dirbu, apsikraunu lygi ausų. Nebaigus darbo pradedu kitą ir taip toliau. Paskui susitvarkau... Tvarkingai. 
Bet čia dar ne bizabrazija.
  • Antriausia, derėtų pastebėti, kad viską rušiuoju, sisteminu. Bet turiu tokią ydą, pasidarau vienaip, nebepatinka, perdarinėju, perdarinėju ir taip iki begalybės... Daiktai keliauja iš vienos vietos į kitą ir NIEKADA dar nebūna visiškai gerai "taip kaip turėtų būti". Arba žiūriu per daug kritiškai arba trūksta šiokių tokių gebėjimų.
Bet bizabrazija prasideda kai nebežinai kaip tvarkytis!!!
  • Trečiausia, tvarkos prireikia ir virtualioje erdvėje. Gyvenu amžiname planavime "o kada nors viskas bus va taip". Kuriu vizijas ir misijas, o produktyvumo lygis žemas. Atėjus tam tikriems laikotarpiams (nuo ko priklauso jų atėjimas neišsiaiškinu), dirbu. Darau darau, susitvarkau nuotraukas, virtualias galerijas, aprašus ir t.t. Bet po kiek laiko ir vėl būna NEGERAI!!!

Ir kartais jau būna taip, kad net nebegaliu žiūrėti, nebepatinka nei nuotraukos, nei visa kitą. Tada jau ir būna bizabrazija, apimanti ir tai, ką matau ir tai, ką mąstau.

Gal kas turi kokių idėjų kaip kovoti su šiuo dalyku?
Ką tvarkyti, kaip tvarkyti?
Kas blogai, kas nelabai?
Kaip pagaliau pabaigti tų virtualių namų remontą?

O gal tiesiog reikia laukti pavasario ir viskas susidėlios į savo vietas?

Ir keletas sekmadieninių vaizdų. Et, gaila, kad savaitė prognozuojama visai fui.