Atostoginėjimai

Trumpai drūtai: paskutinių vasaros dienų atostoginėjimai buvo tokie...

...ir tokie... 

Viskas, gražuolis ruduo už lango, taškas.

Pajūrio ilsėjimuose

Jūra - šiek tiek banalus žodis vasariškame kontekste - skatina šio įrašo atsiradimą. Vasariška jūra manes itin nežavi ir, kad ir vadinsime Palangą Lietuvos kultūros sostine, vasariško jos veido tai nekeičia. Neneigsiu, panirti į bangas kartais gera ir rinkti nugludintus akmenis vaikštant pajūriu visai smagu, bet mane inspiruoja ta jūra, kurios krantų nenugula poilsiautojai, kurios maloni vėsa apgaubia brendančias kojas, kurios papludimyje gali bėgioti šunys ir tu ateini ne svilintis saulėje ant smėlėto rankšluoščio kramtant čeburėką, o džiaugtis gaiva ir ramybe - ilsėtis.

Žavūs poilsiautojai (daugiau foto ČIA)

O kadangi visgi ir vis dėl to šis tinklaraštis skirtas konstravimo rezultatams, šia jūros tema į viešumą keliu naujausias apyrankes iš perlamutro. Sakoma, kad perlamutras gerina nuotaiką, išsklaido liūdnas mintis, pakelia optimizmą. Panašus ir jūros poveikis.

  Jūrinės apyrankės su perlamutru                              Žvilgantys spalvoti perlamutrai

Visos trys visu gražumu

Ėjimas link jūros prasideda nuo minkšto kopų smėlio, kurį pajunti nusiavęs batus po kojomis. Kai dar nematyti melsvų bangų, girdėti tik jų ošimas. Ėjimas pajūriu link jūros, lengvi vėjo gūsiai per plaukus ir jaukūs sėdėjimai žvelgiant į tolį. Ir nepailstančių bangų muša per kojas, virš galvos klykiančios žuvėdros ir kirai, tolumoje šmėžuojančios laivo burės ir visą apimantis jausmas - kaip gera...

Apyrankė "Kopų smėlis". Perlamutras. Ilgis 17,5 cm (apie 15 cm riešui).

Apyrankė "Pajūrys". Perlamutras. Ilgis 18,5 cm (apie 16 cm riešui)

Apyrankė "Jūra". Perlamutras. Ilgis 19 cm. (apie 16 cm riešui)

Visos apyrankės po 35 Lt, jei kas sudomino kreipkitės el. paštu melyniuupe@gmail.com. Geros dienos, šiltų ar lietingų atostogų (čia jau kaip kas mėgsta).

Ruduo vidurvasarį atneša mūzas

Ruduo vidurvasarį atneša mūzas.... Jau tikriausiai ne kartą esu minėjusį rudenį kaip patį pačiausią metų laiką. Ir ne esmė, kad dauguma džiaugiasi vasarą ir gedulingai aprauda jos pabaigą, aš rudens laukiu, laukiu visada ir visados ir per amžius. Ir nesu aš išprotėjusi darganų, vėjo ir lietaus gerbėja nr. 1, aš be galo mėgstu saulėtas rudens dienas, kai saulė nebepakyla taip aukštai ir nebespigina į langus, šviesa tampa stebuklingai maloni ir visas miestas atrodo įgyja aukštesnį kultūrinį sąmoningumą. Vėsios rudens darganos, kontrastuojančios su paskutinėmis šiltomis dienomis, atlieka ne ką mažiau nuostabią pareigą, - įneša nuostabų jaukumą į namus ir tampa taip gera spoksoti į varvantį lietų ir telkšančias miestietiško purvo balas. Šiandien pas mane už lango būtent tas ruduo - vėjas lingulioja medžius, pro kiaurą lietvamzdį vanduo įnirtingai bėga, prasiskverbdamas pro balkono grotas ir visi turėklai apkibę smulkiais mažai lašeliais. Prisiminę lietaus vandens skelbiamą naudą, juokavome apie vandens rinkimą (praverstu bent grindis mazgojant), tik labai jau greitai kibiras prisipildė ir gavosi anot lietuvių liaudies išminties "gerais norais pragaras grįstas".

               Kabo kabikai, lašnoja lašnojikai                                   Vandens rinkimas kibiran                                  

Na o dabar apie tas mūzas nors truputi. Persikraustymas į naujus namus visiškai pravalė galvą ir aš vis dar džiugauju kaip man čia gera! Na ir kas, kad po langais taiso motociklus ir kartais girdisi kokio "parplio" savininko skleidžiami rusiški keiksmažodžiai, na ir kas, kad iki sotelės einu dvigubai ilgiau ir kelionės į darbą trukmė prailgėjo (prie to pačio tariu pagyriamąjį žodžiu viešojo transporto pertvarkai ir visiems 3G, 1G ir t.t., kurie labai gelbsti skubant), ir grįžusi kiekvieną vakarą sutinku į Naujininkų pusę autobuso laukiančius keistus tipus, užsisklendusius savyje ir savuose negerumuose, net gi vietinė Norfa jau pradėjo patikti, kai po dešimt metų pertraukos atradau savo mėgiamiausių, Svetlanos sausainių (tik E geriau neskaičiuoti)! Čia yra smagu, myliu Naujamiestį ir mylių savo namus ir vaizdą pro langą ir visą kitą.  

Ir vaizdas pro langą įkvepia visai

Ir visa tai, priverčia mane kasdien išsitraukti savo dėžutes ir konstruoti konstruoti... Po truputi kaupiasi nauji darbai ir laukia fotosesijos. Eilinį kartą norisi atsinaujimų, tad kimbu į darbus ir palieku su rudeniška dainą. Ir nemeskit akmenų man į langus tie, kas negalite išgyventi be vasaros. Vasarą savų privalumų turi daug, tikrai daug, bet apie juos kitą kartą, nes šiandien pas mane už lango ruduo ir jis neša mūzas dideliais glėbiais.

Siela - Rudenio Dievas

P.S. lietaus foto darytos ne esamuoju laiku, tačiau identiškai atitinka tai ką noriu pasakyti.

Pavasarinės naujienos

Sveiki,
daugiau nei pusmetis tylos... Tylos ne tik tinklaraštyje, bet ir visoje kūryboje. Darbas ryte rijo tiek laiką, tiek mintis, - gyvenau kitoje kūryboje. Su pavasariu atėjo permainos, laisvesnės valandos, švaresnė galva, didelis entuziasmas dirbti, tobulėti ir kitaip vystytis. Tarsi per brūzgynus lendu į apleistas erdves ir bandau tvarkytis.

Atsibudimą pradedu vėriniais su "įšaldymais".

Paslapčių sodas

Senas, apleistas, tačiau žavesio nepraradęs paslapčių sodas su besirangančiais vijokliais, samanotais akmenimis, vienišomis skulptūromis ir laukiniais žvėrimis užklystančiais. Viliojantis ir bauginantis...
Vėriniui panaudoti bovenito akmenukai bei žalvario spalvos metalinės detalės.

Pražydo gėlės languos

Žydinčios gėlės, ant sparnų nešiančios svajones, norus, troškimus, džiaugsmą ir šilumą pražysta languose namų, saugančių gerumą. Ir apgaubia sielą ramuma, - taip kvepia pavasaris.
Vėriniui panaudoti lava, prehnito akmenukai bei sidabro spalvos metalinės detalės.

Pieva prie upės

Besileidžiančios saulės atspindžiai žaidžia upėje, ramiai tekančioje, plukdinančioje žiedlapius gėlių, priskintų atbridus pieva. Minkštas pievos kilimas kutena kojas, o mintyse sava upė plukdina pačias gražiausas mintis.
Vėriniui panaudoti lazurito pusbrangiai akmenys, riverstone akmenukai bei metalinės detalės.

Pavasariai

Visi buvę, esami, ateinantys pavasariai susipina į vieną - patį nuostabiausią, žaliausią, gaiviausią ir kvapniausią pavasarį. Ir kažkas savito, ypatingo, nepaprasto apgaubia viską aplinkui, - something special...
Vėriniui panaudoti bovenito akmenukai bei sidabro spalvos metalinės detalės.

Ir sniegas tuoj ištirps tikiuosi, ir saulė neaplenks namų, nuostabaus pavasario Jums...

Jei kas sudomino, rašykite el. paštu melyniuupe@gmail.com
Daugiau info tinklalapyje.

Rudeninės nuolaidos

Šermukšnis laukdamas žiemos žydėjo

Paskutinės vasaros dienos, už lango vis krapena lietus, bet širdyje smagu. Jau tikriausiai minėjau, jog rudenį mėgstu, visada laukiu jo. Mane didžiausi įkvėpimai aplanko būtent šiuo metų laiku. Įkvepia kurti, tobulėti, džiaugtis, tikiuosi įkvėps ir dažniau rašyti.

Tad bepasitinkant rudenį naujas komplektukas ŠERMUKŠNIS LAUKDAMAS ŽIEMOS ŽYDĖJO.

Pirmieji auskarai iš balto koralo, saulės akmens ir vario spalvos metalinių detalių.

Antrieji - iš balto koralo, jaspio ir vario spalvos metalinių detalių.

Apyrankė iš balto koralo, jaspio, saulės akmens ir vario spalvos metalinių detalių.

Kainelės: http://melyniuupe.weebly.com/

Su teatro diena

Visus vaidinančius, kuriančius, žiūrinčius, vertinančius sveikinu su TARPTAUTINE TEATRO DIENA !!!

Jau esu rašiusi, kad teatras man yra viena tobuliausių laisvalaikio praleidimo formų. Deja, juo mėgautis negaliu sau leisti taip dažnai kaip norėtųsi. Visgi stengiuosi nors kartą per mėnesį nukeliauti.  Recenzijų nerašysiu, nesu ekspertė, juolab ir įspūdžiai daugumos jau nėra itin švieži. Tiesiog po porą žodžių reziumuosiu apie tai, ką pavyko išvysti šį teatrų sezoną. Jei kas turite kokių pastebėjimų, nuomonių, klausimų ar rekomendacijų mielai lauksiu laišku adresu melyniuupe@gmail.com.

Spektaklių lankymo sezoną atidariau su Vido Bareikio TELEFONŲ KNYGA. Tai mano pirmas ir kol kas vienintelis matytas teatro judėjimo No Theatre darbas. Mėgstantiems teatrą, vertinantiems, sugebantiems kritiškai žvelgti turėtų patikti. Kam idomu, siūlau pasiskaityti kad ir Literatūroje ir mene. Patikęs ir taiklus straipsnis.


Toliau Cezario Graužinio VISKAS ARBA NIEKO.
Neieškant gilesnių prasmių, spektaklį labai gerai apibūdina jo pavadinimas - būvo visko daug, tačiau tuo pačiu ir nieko. Šiuo atveju raiško priemonių gausa - lakstymas, dainavimas, šokimas ir t.t. liko nesuprasta. Mano nuomone buvo šiek tiek perspausta. Nors nenoriu labai teisti, gal čia man trūksta aukštesnio supratimo lygio.

Turiu draugę, su kurią gimtadienio progą dovanojames viena kitai bilietus į teatrą. Jos gimtadieniui buvo S. Beckett'o BELAUKIANT GODO (rež. Rimas Tuminas). Kadangi mėgstu po spektaklio pamąstyti ir nesu itin didelė linksmų spektaklių gerbėja, šis man buvo kaip tik. Na klasika yra klasika, kad ir absurdo teatro. Kas mėgstate tik Domino teatrą ir norite tik gerai praleisti laiką, tai nerekomenduoju, bet kam patinka rimtesni, šiek tiek slogūs pastatymai, tai tikrai rekomenduoju. Na ar bent jau bendram išprūsimui. 

Pirmą kartą buvau teatre "Lėlė", kuriame pasirodo spektakliai rodomi ne tik vaikams (et kokia aš "derevnia"), nors kita vertus "Lėlės" pavadinimas naudotinas tik vietai nurodyti, nes spektaklis priklauso VŠĮ "Laimingi žmonės". Tai va, Vytauto Landsbergio spektaklis pagal "Rudnosioko istorijas" ATĖJAU PAMAČIAU, NEGALĖJAU nepatikti negalėjo. Rudnosiukas tikriausiai didžiausius sentimentus keliantis vaikystės pasakų herojus. Neskaičiusiems ir neaugusiems su Rudnosiuku spektaklis įtariu žiūrėjosi šiek tiek kitaip, o ir vertinamas ne itin palankiai. Tačiau aš žiūrėjau it mažas vaikas laiminga.

Šis sezonas buvo naujienų sezonas. Dar vienas nelankytas teatras buvo "Vilniaus kamerinis teatras", kuriame žiūrėjau spektaklį  KAI ŽMONĖS VAIDINO DIEVĄ  paga; F. Goodrich ir A. Hackett pjesę „Anos Frank dienoraštis“ (rež. Alicia Gian). Pasakoti apie spektaklį manau visiškai nereikia, su juo viskas gerai, tik norėčiau pabrėžti, kad manau, jog labiau patiks tiems, kas vis dar amžiaus mokyklinio. Na, nors to ir reikėjo tikėtis.

Kaip jau minėjau, turiu tokią draugę, su kurią vis dovanojames bilietus teatran. Mano gimtadienio progą ėjome į Mark Ravenhill SHOPPING AND FUCKING (rež. Oskaras Koršunovas). Pirmą kartą buvau ir OKT spektaklyje, bet nuomonę apie režisieriaus darbus šiokią tokią turėjau. Nors spektaklis pastatytas dar praeitame tūkstantmetyje - 1999 metais, vis dar atrodo šiuolaikiškas ir idomus. Na bet apie jį jau tiek daug visur per tiek laiko prirašyta, kad daugiau manau ir nebereikia.

2012 metus pradėjau spektakliu DĖDĖ VANIA, pagal Antono Čechovo pjeses „Dėdė Vania“ ir „Miškinis“ (rež. Eric Lacascade). Pjesė iš klasikos srities, tad didelių mandrysčiu nebus, tačiau pastatymas labai profesionalus ir nenuobodus. Bent jau bendram išprūsimui pamatyti vertėtų.



Na ir paskutinis matytas spektaklis Ingmar Villqist HELVERIO NAKTIS (rež. Jonas Vaitkus). Šis spektaklis man buvo labai rekomenduotas, bet dėl nesutampamčių rodymo ir mano laisvų dienų vis nepavykdavo nueiti, tad atsiradus palankiai dienai nuskubėjau pažiūrėti, juolab kad jau labai greit spektaklis bus išimtas iš repertuaro. Nepaisant milžiniško bato, keliančio lengvą šypseną, šis jautrus spektaklis labai patiko. Tik vis dažniau nusivyliu publikos dalimi, kuriai juoką kelia dalykai, iš kurių tikrai nevertėtų juoktis.
Kas susidomėjot, tai paskubėkit, balandžio 13d. 19h spektaklis rodomas paskutinį kartą (LNDT, mažoji salė)!


Tai tiek, tikiuosi pavasaris atneš nemažai naujų įspūdžių, gal ką ir pavyks plačiau aprašyti šviežiomis mintimis.

Gražios dienos :)

Pasaulinė poezijos diena

Su pasauline poezijos diena - sveikinu visus rašančius ar bent kadais tai dariusius. Prie pastarųjų galėčiau priskirti ir save. Daugiausiai rašiau paauglystėje - 2004, 2005 metais. Nemaža dalis eilėraščiu buvo iš "juodosios" serijos. Apie "gėlę, kruvinu žiedu", kaip "baltu keliu išėjau į nežinią, palikau savo laimę", apie šmėklas, šešėlius, apie žodžius, kurie "pakarti laike įkalintuos sietynuos...", apie vaikus, kurie "ištroškę godžiai geria sudrumstą vandenį iš priemiesčio balos" ir taip toliau ir panašiai...

Nors laikui būdingi visokie poezijos pavasariai (atvirai pasakius, nežinau ar dar vyksta tokie, niekada nebuvau itin didelė specialistė ar entuziastė tokių dalykų), savos kūrybos retrospektyvos čia nepateiksiu. Užteks ir vieno - mano mėgiamiausio apie žvejį ir kūdrą, parašyto būtent pavasarį, prieš 7 metus

ŽVEJYS IR KŪDRA (2005 m. kovas)

Nukaršusi jaunystė dingo kūdron,

Paskendo, nuo kulnų purvus begremždama

Nagais, o panagės, tos juodos dumblinos

Kyšojo dar ilgai virš blizgančio vandens.

Ant liepto galo nutūpė žvejys mėgėjas

Įmerkęs kojas (prieš tai batus nusviedęs)

Ligi kelių. Dantyse įsikandęs smilgą

Melodiją niūniavo kadais girdėtą vėjo.

Gyveno šičia jis jau daugel metų

Žmona kasdien jam virė karštą viralą

Iš pupų. O palaimintas gyvenime

Deja, laiku nebuvo susirūpinta.

Lazda šalia tysojo (bandyta drožt rūpintojėlį)

Kreiva, tad susinervinus keliavo mestelta

Į kūdrą. Kur jau tysojo juodos panagės

Jaunystės, purvinos ir dumblinos.

Na ir manoji rekomendacija, tuo laikotarpiu skaityta, pamėgta poezija rasyk.lt svetainėje - Raa.
Gerų skaitymų, gerų rašymų...

Pavasarinis pabudimas

Jau saulelė atkopdama budina svietą...
Šis pavasaris budina viską - ir mintis ir rankas sąstingis apleidžia. Niekada taip nesidžiaugiau pavasariu kaip šįkart. Nors ir laiko gausa pasigirti negaliu, tačiau prisižadėjau sau, kad reikia keltis po žiemos miego ir kibti darban.
Galvoje kirba vis visokių minčių, kaip čia sutruktūruoti savo tinklaraštį, nes dabar jaučiu šiokią tokią nereikalingą bizabraziją. Na bet kol visos tos mintys materealizuosis, sugrįžimo proga keletas darbų.

Su parskrendančiais paukščiais atskrenda ir visokiausios keistenybės. Nepavojingos, žaismingos ir dar neblogą funkciją atliekančios. Pirmieji - auskarai VAKARO SKRAJŪNAI. Lava, stiklas, sidabro spalvos metalinės detalės. Ilgis 7 cm. Antrieji - auskarai PONAS POVAS. Ametistas, vario spalvos metalinės detalės. Ilgis 5 cm. Abi poros laisvos, tad jei patinka, brukštelkite melyniuupe@gmail.com.

Toliau keletas liejinukų. Ice resin'iai bandymai prasidėjo jau senokai, tačiau labai rimto įbridimo vis dar nebuvo. Šiandien prisistato vėrinys ŽYDĖJIMAS. "Įšaldytas" augalas, fluoritas, sidabro spalvos metalinės detalės. Ilgis 52 cm, pakabuko skersmuo 3 cm.

Dalis liejinukų iškeliavo dovanoms nefotografuoti, tad viešumoje rodėsi tik keletas auskarų. Pirmieji - SUBTILUMAS. "Įšaldytas" augalas, fluoritas, sidabro spalvos metalinės detalės. Ilgis 4,5 cm. (Abu darbai laisvi).

Keletas nebelaisvų auskariukų su liejiniais. MIŠKE TIPENANTYS TARP SAMANŲ ir BE UŽMARŠTIES.

Na ir dar keletas naujesnių laisvų darbų. Auskarai PRIEŠISTORINIAI. Keramika, juodinto metalo detalės. Ilgis 5,5 cm. (Akmens amžiaus moteris dinozaurą puode virė). Ir auskarai NE IŠ SAULĖS SISTEMOS. Agatas, čekiško stiklo kristalai, žalvario spalvos metalinės detalės. Ilgis 6 cm. Iš kažkokios tolimos sistemos, kur planetos turi po kultūrinį "prieaugį", kuriame organizuojamos įvairios edukacinės ekskursijos, rodomi spektakliai, veikia neformalūs bariukai su gera muzika ir šiaip visai smagu darosi.

Na gal šiam kartui tiek, saulėtų Jums dienų.

Kalėdinės atiduotuvės

Kur: Mėlynių upės Facebook'e
Iki kada: Gruodžio 18 d. 20 h.

Pilkumai

Sveiki, 

sveikinuosi po ilgoko laiko tarpo. Taip jau gavosi, kad pastaruoju laikotarpiu darbams darbeliams nebegaliu skirti daug laiko, tad ir šis tinklaraštis kiek apleistas. Jau ir ruduo spėjo įsibėgėti, gera dar, šilta... Daug nerašysiu, pristatau šiandienos ryto panarpliojimus. Tokie visai jau žiemiški jie man rodosi. 

Ilgi vėriniai iš perlamutro, lavos (pirmasis) ar juodo agato (antrasis) bei tamsinto metalo detalių. Abu laisvi, jei kas susidomėjote, rašykite melyniuupe@gmail.com.

Ramaus vakaro :)

Rudeninės atiduotuvės

Iki rugsėjo mėnesio pabaigos FB puslapyje vyksta rudeninės atiduotuvės. Visa info kas ir kaip ČIA.

Paskutiniai vasarai

Svajingi padarėliai atsisveikina su vasara ir labai laukia rudens...

Dar šiek tiek auskarų gėlyčių

Pribegėjo rugpjūtis. Kaip teigia wikipedia "Lotyniškas mėnesio pavadinimas Augustus buvo suteiktas Romos imperatoriaus Augustino garbei", bet ūkiškasis, pažymintis rūgių pjovimą, skamba ne ką prasčiau :)

Vieša nepaslaptis, kad tikriausiai nemažai kas skačiuoja krumplius, norėdami sužinoti kiek mėnuo dienų turi. Man visada būdavo keista, kodėl šis skaičiavimo metodas taip tinka, kaip čia taip sutampa, kad tiek liepa, tiek rūgpjūtis turi po 31 dieną ir tokią patogią poziciją krumpliuose. Juk dienas ne pagal krumplius skirstė :) O pasirodo čia viskas paprasčiau ir susiję su ta antikos didybe, jei jau Julijus Cezario mėnuo turi 31 dieną (lot. Iūlius), tai ir Augustinas norėjo ne mažiau :) O tie krumpliai tebūnie tiesiog patogus sutapimas...

Na ir dar. Kadangi auskarų gėlyčių nebėra, o liko visas pilnas vasaros mėnuo, pasikuičiau dėžutėse ir pagaminau dar keletą pasipuošimų :)

Visos šios gėlytės iki pat rugpjūčio 31 d. tik po 9 Lt.

Tad jei kas domina komentuokit, rašykit laiškelį į melyniuupe@gmail.com arba susisiekit per facebook'ą.

  Gražaus visiems rugpjūčio ;)