antradienis, liepos 23, 2013

Ruduo vidurvasarį atneša mūzas

Ruduo vidurvasarį atneša mūzas.... Jau tikriausiai ne kartą esu minėjusį rudenį kaip patį pačiausią metų laiką. Ir ne esmė, kad dauguma džiaugiasi vasarą ir gedulingai aprauda jos pabaigą, aš rudens laukiu, laukiu visada ir visados ir per amžius. Ir nesu aš išprotėjusi darganų, vėjo ir lietaus gerbėja nr. 1, aš be galo mėgstu saulėtas rudens dienas, kai saulė nebepakyla taip aukštai ir nebespigina į langus, šviesa tampa stebuklingai maloni ir visas miestas atrodo įgyja aukštesnį kultūrinį sąmoningumą. Vėsios rudens darganos, kontrastuojančios su paskutinėmis šiltomis dienomis, atlieka ne ką mažiau nuostabią pareigą, - įneša nuostabų jaukumą į namus ir tampa taip gera spoksoti į varvantį lietų ir telkšančias miestietiško purvo balas. Šiandien pas mane už lango būtent tas ruduo - vėjas lingulioja medžius, pro kiaurą lietvamzdį vanduo įnirtingai bėga, prasiskverbdamas pro balkono grotas ir visi turėklai apkibę smulkiais mažai lašeliais. Prisiminę lietaus vandens skelbiamą naudą, juokavome apie vandens rinkimą (praverstu bent grindis mazgojant), tik labai jau greitai kibiras prisipildė ir gavosi anot lietuvių liaudies išminties "gerais norais pragaras grįstas".

               Kabo kabikai, lašnoja lašnojikai                                   Vandens rinkimas kibiran                                  
Na o dabar apie tas mūzas nors truputi. Persikraustymas į naujus namus visiškai pravalė galvą ir aš vis dar džiugauju kaip man čia gera! Na ir kas, kad po langais taiso motociklus ir kartais girdisi kokio "parplio" savininko skleidžiami rusiški keiksmažodžiai, na ir kas, kad iki sotelės einu dvigubai ilgiau ir kelionės į darbą trukmė prailgėjo (prie to pačio tariu pagyriamąjį žodžiu viešojo transporto pertvarkai ir visiems 3G, 1G ir t.t., kurie labai gelbsti skubant), ir grįžusi kiekvieną vakarą sutinku į Naujininkų pusę autobuso laukiančius keistus tipus, užsisklendusius savyje ir savuose negerumuose, net gi vietinė Norfa jau pradėjo patikti, kai po dešimt metų pertraukos atradau savo mėgiamiausių, Svetlanos sausainių (tik E geriau neskaičiuoti)! Čia yra smagu, myliu Naujamiestį ir mylių savo namus ir vaizdą pro langą ir visą kitą.  

Vaizdas pro langą
Ir vaizdas pro langą įkvepia visai

Ir visa tai, priverčia mane kasdien išsitraukti savo dėžutes ir konstruoti konstruoti... Po truputi kaupiasi nauji darbai ir laukia fotosesijos. Eilinį kartą norisi atsinaujimų, tad kimbu į darbus ir palieku su rudeniška dainą. Ir nemeskit akmenų man į langus tie, kas negalite išgyventi be vasaros. Vasarą savų privalumų turi daug, tikrai daug, bet apie juos kitą kartą, nes šiandien pas mane už lango ruduo ir jis neša mūzas dideliais glėbiais.

Siela - Rudenio Dievas

P.S. lietaus foto darytos ne esamuoju laiku, tačiau identiškai atitinka tai ką noriu pasakyti.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą