Su teatro diena

Visus vaidinančius, kuriančius, žiūrinčius, vertinančius sveikinu su TARPTAUTINE TEATRO DIENA !!!

Jau esu rašiusi, kad teatras man yra viena tobuliausių laisvalaikio praleidimo formų. Deja, juo mėgautis negaliu sau leisti taip dažnai kaip norėtųsi. Visgi stengiuosi nors kartą per mėnesį nukeliauti.  Recenzijų nerašysiu, nesu ekspertė, juolab ir įspūdžiai daugumos jau nėra itin švieži. Tiesiog po porą žodžių reziumuosiu apie tai, ką pavyko išvysti šį teatrų sezoną. Jei kas turite kokių pastebėjimų, nuomonių, klausimų ar rekomendacijų mielai lauksiu laišku adresu melyniuupe@gmail.com.

Spektaklių lankymo sezoną atidariau su Vido Bareikio TELEFONŲ KNYGA. Tai mano pirmas ir kol kas vienintelis matytas teatro judėjimo No Theatre darbas. Mėgstantiems teatrą, vertinantiems, sugebantiems kritiškai žvelgti turėtų patikti. Kam idomu, siūlau pasiskaityti kad ir Literatūroje ir mene. Patikęs ir taiklus straipsnis.


Toliau Cezario Graužinio VISKAS ARBA NIEKO.
Neieškant gilesnių prasmių, spektaklį labai gerai apibūdina jo pavadinimas - būvo visko daug, tačiau tuo pačiu ir nieko. Šiuo atveju raiško priemonių gausa - lakstymas, dainavimas, šokimas ir t.t. liko nesuprasta. Mano nuomone buvo šiek tiek perspausta. Nors nenoriu labai teisti, gal čia man trūksta aukštesnio supratimo lygio.

Turiu draugę, su kurią gimtadienio progą dovanojames viena kitai bilietus į teatrą. Jos gimtadieniui buvo S. Beckett'o BELAUKIANT GODO (rež. Rimas Tuminas). Kadangi mėgstu po spektaklio pamąstyti ir nesu itin didelė linksmų spektaklių gerbėja, šis man buvo kaip tik. Na klasika yra klasika, kad ir absurdo teatro. Kas mėgstate tik Domino teatrą ir norite tik gerai praleisti laiką, tai nerekomenduoju, bet kam patinka rimtesni, šiek tiek slogūs pastatymai, tai tikrai rekomenduoju. Na ar bent jau bendram išprūsimui. 

Pirmą kartą buvau teatre "Lėlė", kuriame pasirodo spektakliai rodomi ne tik vaikams (et kokia aš "derevnia"), nors kita vertus "Lėlės" pavadinimas naudotinas tik vietai nurodyti, nes spektaklis priklauso VŠĮ "Laimingi žmonės". Tai va, Vytauto Landsbergio spektaklis pagal "Rudnosioko istorijas" ATĖJAU PAMAČIAU, NEGALĖJAU nepatikti negalėjo. Rudnosiukas tikriausiai didžiausius sentimentus keliantis vaikystės pasakų herojus. Neskaičiusiems ir neaugusiems su Rudnosiuku spektaklis įtariu žiūrėjosi šiek tiek kitaip, o ir vertinamas ne itin palankiai. Tačiau aš žiūrėjau it mažas vaikas laiminga.

Šis sezonas buvo naujienų sezonas. Dar vienas nelankytas teatras buvo "Vilniaus kamerinis teatras", kuriame žiūrėjau spektaklį  KAI ŽMONĖS VAIDINO DIEVĄ  paga; F. Goodrich ir A. Hackett pjesę „Anos Frank dienoraštis“ (rež. Alicia Gian). Pasakoti apie spektaklį manau visiškai nereikia, su juo viskas gerai, tik norėčiau pabrėžti, kad manau, jog labiau patiks tiems, kas vis dar amžiaus mokyklinio. Na, nors to ir reikėjo tikėtis.

Kaip jau minėjau, turiu tokią draugę, su kurią vis dovanojames bilietus teatran. Mano gimtadienio progą ėjome į Mark Ravenhill SHOPPING AND FUCKING (rež. Oskaras Koršunovas). Pirmą kartą buvau ir OKT spektaklyje, bet nuomonę apie režisieriaus darbus šiokią tokią turėjau. Nors spektaklis pastatytas dar praeitame tūkstantmetyje - 1999 metais, vis dar atrodo šiuolaikiškas ir idomus. Na bet apie jį jau tiek daug visur per tiek laiko prirašyta, kad daugiau manau ir nebereikia.

2012 metus pradėjau spektakliu DĖDĖ VANIA, pagal Antono Čechovo pjeses „Dėdė Vania“ ir „Miškinis“ (rež. Eric Lacascade). Pjesė iš klasikos srities, tad didelių mandrysčiu nebus, tačiau pastatymas labai profesionalus ir nenuobodus. Bent jau bendram išprūsimui pamatyti vertėtų.



Na ir paskutinis matytas spektaklis Ingmar Villqist HELVERIO NAKTIS (rež. Jonas Vaitkus). Šis spektaklis man buvo labai rekomenduotas, bet dėl nesutampamčių rodymo ir mano laisvų dienų vis nepavykdavo nueiti, tad atsiradus palankiai dienai nuskubėjau pažiūrėti, juolab kad jau labai greit spektaklis bus išimtas iš repertuaro. Nepaisant milžiniško bato, keliančio lengvą šypseną, šis jautrus spektaklis labai patiko. Tik vis dažniau nusivyliu publikos dalimi, kuriai juoką kelia dalykai, iš kurių tikrai nevertėtų juoktis.
Kas susidomėjot, tai paskubėkit, balandžio 13d. 19h spektaklis rodomas paskutinį kartą (LNDT, mažoji salė)!


Tai tiek, tikiuosi pavasaris atneš nemažai naujų įspūdžių, gal ką ir pavyks plačiau aprašyti šviežiomis mintimis.

Gražios dienos :)

Pasaulinė poezijos diena

Su pasauline poezijos diena - sveikinu visus rašančius ar bent kadais tai dariusius. Prie pastarųjų galėčiau priskirti ir save. Daugiausiai rašiau paauglystėje - 2004, 2005 metais. Nemaža dalis eilėraščiu buvo iš "juodosios" serijos. Apie "gėlę, kruvinu žiedu", kaip "baltu keliu išėjau į nežinią, palikau savo laimę", apie šmėklas, šešėlius, apie žodžius, kurie "pakarti laike įkalintuos sietynuos...", apie vaikus, kurie "ištroškę godžiai geria sudrumstą vandenį iš priemiesčio balos" ir taip toliau ir panašiai...

Nors laikui būdingi visokie poezijos pavasariai (atvirai pasakius, nežinau ar dar vyksta tokie, niekada nebuvau itin didelė specialistė ar entuziastė tokių dalykų), savos kūrybos retrospektyvos čia nepateiksiu. Užteks ir vieno - mano mėgiamiausio apie žvejį ir kūdrą, parašyto būtent pavasarį, prieš 7 metus

ŽVEJYS IR KŪDRA (2005 m. kovas)

Nukaršusi jaunystė dingo kūdron,

Paskendo, nuo kulnų purvus begremždama

Nagais, o panagės, tos juodos dumblinos

Kyšojo dar ilgai virš blizgančio vandens.

Ant liepto galo nutūpė žvejys mėgėjas

Įmerkęs kojas (prieš tai batus nusviedęs)

Ligi kelių. Dantyse įsikandęs smilgą

Melodiją niūniavo kadais girdėtą vėjo.

Gyveno šičia jis jau daugel metų

Žmona kasdien jam virė karštą viralą

Iš pupų. O palaimintas gyvenime

Deja, laiku nebuvo susirūpinta.

Lazda šalia tysojo (bandyta drožt rūpintojėlį)

Kreiva, tad susinervinus keliavo mestelta

Į kūdrą. Kur jau tysojo juodos panagės

Jaunystės, purvinos ir dumblinos.

Na ir manoji rekomendacija, tuo laikotarpiu skaityta, pamėgta poezija rasyk.lt svetainėje - Raa.
Gerų skaitymų, gerų rašymų...

Pavasarinis pabudimas

Jau saulelė atkopdama budina svietą...
Šis pavasaris budina viską - ir mintis ir rankas sąstingis apleidžia. Niekada taip nesidžiaugiau pavasariu kaip šįkart. Nors ir laiko gausa pasigirti negaliu, tačiau prisižadėjau sau, kad reikia keltis po žiemos miego ir kibti darban.
Galvoje kirba vis visokių minčių, kaip čia sutruktūruoti savo tinklaraštį, nes dabar jaučiu šiokią tokią nereikalingą bizabraziją. Na bet kol visos tos mintys materealizuosis, sugrįžimo proga keletas darbų.

Su parskrendančiais paukščiais atskrenda ir visokiausios keistenybės. Nepavojingos, žaismingos ir dar neblogą funkciją atliekančios. Pirmieji - auskarai VAKARO SKRAJŪNAI. Lava, stiklas, sidabro spalvos metalinės detalės. Ilgis 7 cm. Antrieji - auskarai PONAS POVAS. Ametistas, vario spalvos metalinės detalės. Ilgis 5 cm. Abi poros laisvos, tad jei patinka, brukštelkite melyniuupe@gmail.com.

Toliau keletas liejinukų. Ice resin'iai bandymai prasidėjo jau senokai, tačiau labai rimto įbridimo vis dar nebuvo. Šiandien prisistato vėrinys ŽYDĖJIMAS. "Įšaldytas" augalas, fluoritas, sidabro spalvos metalinės detalės. Ilgis 52 cm, pakabuko skersmuo 3 cm.

Dalis liejinukų iškeliavo dovanoms nefotografuoti, tad viešumoje rodėsi tik keletas auskarų. Pirmieji - SUBTILUMAS. "Įšaldytas" augalas, fluoritas, sidabro spalvos metalinės detalės. Ilgis 4,5 cm. (Abu darbai laisvi).

Keletas nebelaisvų auskariukų su liejiniais. MIŠKE TIPENANTYS TARP SAMANŲ ir BE UŽMARŠTIES.

Na ir dar keletas naujesnių laisvų darbų. Auskarai PRIEŠISTORINIAI. Keramika, juodinto metalo detalės. Ilgis 5,5 cm. (Akmens amžiaus moteris dinozaurą puode virė). Ir auskarai NE IŠ SAULĖS SISTEMOS. Agatas, čekiško stiklo kristalai, žalvario spalvos metalinės detalės. Ilgis 6 cm. Iš kažkokios tolimos sistemos, kur planetos turi po kultūrinį "prieaugį", kuriame organizuojamos įvairios edukacinės ekskursijos, rodomi spektakliai, veikia neformalūs bariukai su gera muzika ir šiaip visai smagu darosi.

Na gal šiam kartui tiek, saulėtų Jums dienų.